Nulėmė rinkimų patirtis

– Jūs vienas pretendentų, kuris būsimuose merų rinkimuose turėjote bene realiausius šansus pelnyti rinkėjų pasitikėjimą. Ar sulaukėte pasiūlymų balotiruotis?

– Šį rudenį man pačiam labai netikėtai pasipylė pasiūlymų gausa faktiškai beveik iš visų partijų ir kuriamų visuomeninių komitetų. Tai, žinoma, mane labai pamalonino. Esu visiems labai dėkingas už pasitikėjimą. Bet maždaug prieš metus apsisprendžiau save realizuoti kitoje veikloje ir politiko kelio atsisakiau. Širdimi jaučiu, kad gal ir norėčiau dalyvauti rinkimuose, bet protu suvokiu, kad turiu atsitraukti. Bent jau dabar.

– Kas vis dėlto nulėmė jūsų apsisprendimą trauktis iš aktyvios politikos?

– Jei pamenate, su visuomeniniu rinkimų komitetu 2015 m. dalyvavau rinkimuose į merus ir į miesto savivaldybės tarybą. Viskas baigėsi tuo, kad teko įsitraukti į kovą dėl nesąžiningų rinkimų, nes pažeidimų buvo itin daug. Tada kreipėmės į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Komisija mums iškėlė sąlygą, kad leis perskaičiuoti balsus 7 Klaipėdos rinkimų apylinkėse, jei ras pažeidimų, tuomet perskaičiuos visus Klaipėdos miesto rinkėjų balsus. Taip ir įvyko. Perskaičiavus tų apylinkių rezultatus, mūsų įtarimai pasitvirtino. Nuspręsta perskaičiuoti visus klaipėdiečių balsus. Tai turėjo būti padaryta Vilniaus rinkimų apygardoje. Tada ir prasidėjo visi "kalneliai" bei negražūs žaidimai. Dėl to mes kreipėmės į Vyriausiąjį administracinį teismą, jis mūsų ieškinį nagrinėjo, bet neatsakė į esminius klausimus, kuriuos kėlėme. VRK, priėmusi sprendimą perskaičiuoti balsus, turėjo perskaičiuoti ne tik pažymėtus ar sugadintus, bet ir nepanaudotus biuletenius, kaip numato įstatymas. O šito jie nepadarė. Kodėl? Į šį klausimą neatsakė ir teismas.

– Kokių įtarimų tada jums kilo?

– Sprendimas neperskaičiuoti nepanaudotų biuletenių ir buvo tas didžiausias VRK pažeidimas. Juk tų pačių rinkimų Šilutės atvejis (kur rinkimų rezultatai vėliau buvo anuliuoti) parodė, kad nežinia kur pradingo apie 600 būtent nepanaudotų biuletenių, kurių Klaipėdoje niekas net neperskaičiavo. Jau nekalbu apie tai, ką užfiksavo antstoliai: maišai su klaipėdiečių balsavimo biuleteniais nebuvo užplombuoti, kai kurie vokai buvo atplėšti, liudininkai patvirtino, kad protokolai buvo perrašinėjami kitą dieną po rinkimų.

– Kaip manote, kodėl taip nutiko? Ar dėl rinkimų komisijos narių tingėjimo, aplaidumo, o gal egzistuoja kokia nors sąmokslo teorija?

– Kažin, ar tai aplaidumas. Manyčiau, tai buvo daroma sąmoningai, kad nebūtų keičiami rinkimų rezultatai, kad jie liktų tokie, kokie yra. 2015 metais rinkimų teisę Klaipėdoje turėjo 137 tūkst. rinkėjų, rinkimuose dalyvavo apie 40 procentų klaipėdiečių, taigi didžioji dalis rinkimų biuletenių liko nepanaudota ir jų kelias yra neaiškus. O jų skaičius yra toks, kad galima buvo iš esmės pakeisti rinkimų rezultatus. Šilutės pavyzdys kaip tik ir parodė, kad jie tam ir buvo panaudojami. VRK turėjo juos perskaičiuoti, bet to nepadarė. Ir tai davė pagrindo įvairiems spėliojimams, o tai verčia abejoti rinkimų skaidrumu. Aš kalbu ne apie vieną ar kitą balsą, o apie tūkstančius balsų, kurie iš esmės keitė visą politinį lauką. Ir, kai tai matai, kad ir ką kalbėtum ar darytum per rinkimų kampaniją, ir net jei žmonės už tave balsuotų, rezultato pasiekti vis tiek nepavyks.

– Vadinasi, jūs jau anksčiau priėmėte sprendimą daugiau nebedalyvauti rinkimuose?

Čia net protu sunku paaiškinti, kad tokie dalykai galėtų vykti XXI amžiuje.

– Taip galutinai apsisprendžiau jau anksčiau, ne dabar. Bet labai tikiu, kad pasikeitusi VRK sudėtis ir mano ankstesnės kovos už skaidrius rinkimus pavyzdys drausmins ir, reikia tikėtis, šitų rinkimų rezultatai bus sąžiningesni. Juk rinkimai ir yra tam, kad kiekvienas politikas kovotų ne "po kilimu", o savo idėjomis, argumentais. Tačiau negaliu teigti, kad patys rinkimai mane nuvylė, man teko daug bendrauti su žmonėmis ir, manyčiau, kad esu daugiau politikas nei verslininkas. Nes man tarnauti žmonėms, įgyvendinant jų lūkesčius, yra žymiai maloniau, nei užsiimti verslo projektais. Šia prasme rinkimai mane pakylėjo, tačiau nuvylė kitkas. Norėčiau, kad ta rinkimų kova būtų sąžininga, bet čia net protu sunku paaiškinti, kad tokie dalykai galėtų vykti XXI amžiuje.

Universitetas prarado šansą

– Nepaisant to, jūs po pastarųjų rinkimų labai aktyviai dalyvavote ir dalyvaujate miesto gyvenime. Ką bandėte daryti ir kas jums nepavyko?

– Prie daugumos iniciatyvų, kurios vykdomos mieste, esu prisidėjęs ir aš. Tačiau manau, kad Klaipėdoje viskas vyksta pernelyg lėtai. Reikia suvokti, kad gyvename globaliame pasaulyje ir taip užsidarius gyventi nebeįmanoma. Šiandien akivaizdu, kad miestas mažėja. Per 10 metų Klaipėdoje neliko 40 tūkst. žmonių. Neabejoju, kad dauguma išvykusiųjų yra jauno amžiaus. Nors, anot statistikos, vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje yra vienas didžiausių Lietuvoje, net didesnis nei Kaune. Tai kyla klausimas, jei tokie geri atlyginimai, kodėl žmonės iš Klaipėdos išvažiuoja?

– Ką, jūsų nuomone, pirmiausia Klaipėdoje reikėtų sutvarkyti?

– Politikams ir yra užduotis sutvarkyti švietimą, turiu galvoje Klaipėdos universitetą (KU). Universitetas, žinoma, sėkmingai gali gyvuoti ir su 3 tūkst. studentų, verslo įmonės gali bendradarbiauti ir su mažesne mokslo įstaiga, bet, jei mes jau norime lygintis bent su Kaunu, studentų Klaipėdoje turėtų būti keliolika tūkstančių. Kažkada KU turėjo 10 tūkst. studentų. Tą galima pasiekti ir dabar.

– Kaip tai padaryti?

– Kai prasidėjo aukštųjų mokyklų reforma, aš pats buvau įtikinęs tris universitetus, kad jie jungtųsi prie KU, tačiau klaipėdiečiai nesugebėjo tuo pasinaudoti. Šansas buvo praleistas. Iš paties KU nebuvo parodyta iniciatyvos, tiesa, dabar jau ir senojo rektoriaus nebėra, ir universiteto taryba kita. Bet visada yra kitų galimybių. Ir jei miestas nori, kad į jį grįžtų jauni žmonės, tai KU klausimą turi neatidėliotinai spręsti. Dar vienas pavyzdys. Rodžiau didelę iniciatyvą, kad Klaipėdos "Žemynos" gimnazija taptų universitetine, nes Vilniaus ir Kauno universitetinės gimnazijos labai gerai reitinguojamos ir pasiruošia sau būsimus studentus. Tai KU per ketverius metus niekaip negalėjo tos problemos išspręsti, juolab kai pati gimnazija to nori, o abi įstaigos yra kaimynystėje. Ir dar klausiame, kodėl jauni žmonės išvažiuoja?

Iniciatyvos kapojamos kirviais