Paplūdimių „maitinimo“ byla

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką 2020 m. pavasarį Palangos paplūdimių maitinimo smėliu byloje. Šis teismas tiesiog nepriėmė nagrinėti ieškovų bylos.

2019–2020 m. žiemą Palangos paplūdimiai buvo beveik visiškai nuplauti. Reikėjo atstatyti atkarpą nuo Birutės kalno iki Palangos tilto ir toliau iki Rąžės upės žiočių.

Pinigai tam buvo skirti iš aplinkosaugos Pajūrio juostos 2014–2020 m. tvarkymo programos.

Maždaug 2,4 km ilgio paplūdimį po konkurso ėmėsi atstatyti Belgijos ir Lietuvos verslo įmonės.

Belgijos kompanija „Jan de Nul N.V“ iš jūros siurbė smėlį ir specialiu vamzdžiu iš laivo pumpavo į krantą. Lietuvos bendrovės „MT Group“ technika iš jūros smėlio formavo 70 m pločio paplūdimį.

Už paplūdimio atkūrimą sumokėta per 3 mln. 50 tūkst. eurų. Rangovai pareikalavo mokėti papildomą 607 tūkst. eurų sumą. Aiškinta, kad vietoje planuotų 180 tūkst. kub. m smėlio su numatytu galimu padidinimu iki 15 proc. buvę panaudota per 273 tūkst. kub. m. Savivaldybė neva nesumokėjusi už papildomus apie 66 tūkst. kub. m.

Ginčas nusirito per teismus. Tiek Klaipėdos apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai buvo ne rangovų naudai. Lėmė ekspertų išvada, kad paplūdimių pamaitinimui galėjo būti panaudota ne daugiau nei 194 tūkst. kub. m smėlio.

Nė vienas teismas nesuabejojo ekspertų išvada. Nenuostabu, kad byla nesulaukė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėmesio.

Seka: „Rohde Nielsen“ Klaipėdos uoste yra atlikusi nemažai gilinimo darbų, todėl ir teisinių ginčų su ja prisikaupė. / V. Matučio nuotr.

Ginčai su krantinių statytojais

Pasaulinio lygio Belgijos hidrotechninių darbų kompanija „Jan de Nul N.V“ ne kartą buvo atlikusi svarbius darbus gilindama Klaipėdos uostą.

Klaipėdoje ji buvo laikoma patikima. Uosto direkcijai su ja pavyko išvengti kokių nors ginčų teismuose. Gilinimo darbus ji atlikdavo greitai ir kokybiškai, uoste dirbdavo patikima technika.

Panašaus lygio buvo ir Nyderlandų hidrotechninių darbų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors“. Su ja uoste taip pat pavyko išvengti kokių nors konfliktų.

Ilgą laiką atrodė, kad Klaipėdos uostas gali turėti teisminius ginčus tik su sovietmečio šleifo neatsikračiusiomis pradžioje lietuviškomis, o vėliau ir latviškomis uosto statybos darbų kompanijomis.

Galima prisiminti nuolatinius uosto teismus su „Klaipėdos hidrotechnika“, statybos darbų įmone „Lokys“, Gargždų „Hidrostatyba“ ir kitomis, kurios maždaug prieš dešimtmetį, o kitos vėliau bankrutavo. Po jų bankroto uoste buvo palikta daug krantinių statybos broko, kurių dalis jau pašalinta, kita dar šalinama už uosto pinigus.

Po jų ėjo tuščią statybos darbų rinką užėmusių Latvijos uosto statybos kompanijų nuolatiniai ginčai su Uosto direkcija. Didžiąją daugumą tų ginčų uostas laimėdavo.

Danų pretenzijų lavinos

Pastaruoju metu buvo įsiliepsnojęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ginčas su Danijos hidrotechninių darbų bendrove „Rohde Nielsen“.

Tęsiasi arba baigiami seni ir pradedami nauji Lietuvos subjektų ginčai su uostų statybininkais.

2020 m. pabaigoje „Rohde Nielsen“ pasirašė 16,2 mln. eurų vertės sutartį su Uosto direkcija dėl uosto akvatorijos gilinimo iki 15 m. 2022 m. kovą Uosto direkcija vienašališkai nutraukė su ja sutartį. Priežastis ta, kad gilinimas nebuvęs atliktas pagal sutartyje numatytą terminą.

„Rohde Nielsen“ atstovai tikino, kad sutarties nutraukimo metu jie buvo atlikę 98 proc. numatytų darbų. Baigti darbus laiku neva sutrukdę blogi orai ir pernelyg ilgas jau atliktų darbų priėmimo procesas.

Teismai danų kompanijos argumentus atmetė. Skundas nukeliavo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Jo atrankos kolegija atsisakė priimti skundą, kas reiškė, kad įsigaliojo prieš tai priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuri buvo ne „Rohde Nielsen“ naudai.

Tai buvo ne vienintelė „Rohde Nielsen“ byla su Klaipėdos uosto direkcija. Ji figūravo ir garsioje byloje, kur Uosto direkcijai vadovavęs Arvydas Vaitkus bandė priteisti 1,9 mln. eurų žalą iš buvusio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo.

E. Gentvilo vadovaujama Uosto direkcija turėjo ginčą su „Rohde Nielsen“ dėl gilinimo uosto įplaukos kanale ir Malkų įlankoje prie 144 krantinės. Danai tvirtino, kad atlikę daugiau darbų nei buvę numatyta techninėse užduotyse. Pateikė papildomus darbų aktus. Direkcija tai pripažino, siūlė atsiskaityti mažesniais įkainiais, bet danai nesutiko. „Rohde Nielsen“ teismuose sumas prisiteisė. Uosto direkcijai pradėjęs vadovauti A. Vaitkus traktavo, kad Uosto direkcijai buvusi padaryta žala. Jis pabandė ją prisiteisti iš E. Gentvilo, bet nepavyko.

Šiuo metu tarp „Rohde Nielsen“ ir jau naujos kartos Uosto direkcijos vyksta dar vienas teisinis ginčas. Danai bando įrodyti, kad Uosto direkcija jiems sumokėjo netinkamą sumą už uosto akvatorijos dugno valymus Smeltės apsukimo rate. Iš jos prašoma priteisti per 90 tūkst. eurų.

Šį ginčą pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teisme šiemet vasarį laimėjo Uosto direkcija. Tačiau nėra jokios abejonės, kad teismo procesas gali prasitęsti, nes sprendimas apskųstas.