Rusijos interesai

Dar 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje buvo priimta aiški nuostata, kad laivai su Rusijos vėliava į Klaipėdos uostą neįleidžiami.

Galbūt blaškymasis įvyko todėl, kad atplaukti į Lietuvą remontuotis prašęs laivas buvo su Maltos vėliava. Nepaisant to, buvo visiškai aišku, kad laivas yra su Rusijos interesu. Jame buvo Rusijos Kandalakšos uoste pakrauta apie 20 tūkst. tonų salietros arba amonio nitrato.

Buvo aiškus Rusijos interesas, ir logika diktavo, kad laivas su tokiu kroviniu negalėtų įplaukti į Klaipėdos uostą.

Nebent yra taip, kad viešai deklaruojama, jog Lietuva su Rusija nenori turėti nieko bendro, tačiau užkulisiuose daroma visai kitaip.

Yra nemažai pavyzdžių, kad per Lietuvą į Rusiją keliauja įvairūs kroviniai. Tiksliau, tie kroviniai keliauja į Kazachstaną ar kitas šalis, o realiai atsiduria Rusijoje.

Taip pat žinomas atvejis, kai per Lietuvą į Rusiją, konkrečiai Rostovą, prie Dono buvo gabenamos didelės partijos cigarečių iš Vokietijos, veikiausiai tam, kad prieš Ukrainą kovojantys Rusijos kariai turėtų ką rūkyti.

Atsakymas tarsi ir aiškus – cigaretės nėra sankcionuotas krovinys, todėl laisvai gali keliauti į Rusiją.

Ką pasakys iš Vilniaus?

Keistoka buvo situacija, kai laivo „Ruby“ su salietra priėmimo į Klaipėdos uostą problema nuvilnijo net iki Lietuvos Seimo. Nors aiškų atsakymą dėl laivo iš karto turėjo pateikti Klaipėdos uosto tarnybos.

Atsakymą, kad tas laivas negali būti priimtas į Klaipėdos uostą su salietra ekspromtu, pateikė tik premjerė. Nors iš pat pradžių buvo aišku, kad Klaipėdos uostas, prie kurio prisispaudęs Klaipėdos miestas, negali priimti kokio nors didelį pavojų keliančio krovinio. Klaipėdos uoste jau ir taip yra nemažai rizikingų objektų, kur kilus gaisrui, kokių uostuose būna, iškiltų pavojus gyventojams.

Panašu, kad Lietuvos valdžia neturi sprendimų ir pavojų galinčių sukelti krovinių sąrašo, todėl atsakymai į paklausimus dėl laivų su pavojingu kroviniu priėmimo gimsta spontaniškai.

Į Klaipėdą norėjusio atplaukti laivo su salietra atvejis tarsi rodo, kad Lietuvoje yra sudėtinga situacija, jei, kaip šiuo atveju, uosto tarnybos tyli ir laukia, ką pasakys valdžia iš Vilniaus. Aiškumo dėl šio laivo su pavojingu kroviniu priėmimo galėjo pateikti ir Susisiekimo ministerija. Kol kategoriško „ne“ nepasakė premjerė, tol tylėjo ir Susisiekimo ministerija.

Atsakymo nesiėmė teikti ir Krašto apsaugos ministerija. Pirštu buvo baksnojama į uosto tarnybas. Tai liudija, kad Lietuvos valdžios kabinetuose nėra aiškaus susitarimo dėl pavojingų krovinių, jų kilmės ir kiekio gabenimo per Klaipėdos uostą.

Tarp pavojų keliančių krovinių gali būti ne tik amonio nitratas. Kur aiškus atsakymas, kokie kroviniai dėl keliamo pavojaus nėra pageidaujami Klaipėdos uoste.

Gal uosto administracija, kuriai vadovauja buvęs krovėjas, mano, kad per uostą galėtų keliauti arba jame būtų sandėliuojamas bet koks krovinys, kad tik uosto kompanijos iš to turėtų naudos?

Tuo galima paaiškinti uosto delsimą duoti atsakymą, ar priims remontui laivą su amonio salietra. Tik kai griežtą „ne“ pasakė premjerė, uosto vadovybė prabilo, kad salietra, kaip krovinys, tikrai nebus priimta į Klaipėdos uostą, o tuščią laivą galima remontuoti.

Daugėja rusiškų dirgiklių

Rusiškas amonio nitratas buvo tarsi dirgiklis. Jis kėlė klausimą, gal Rusijos specialiosios tarnybos specialiai pakišo šį laivą ir tyrė galimą Lietuvos valdžios reakciją.

Kai rusiško dirgiklio neliko, nes premjerė salietros nenori, pats laivas su Maltos vėliava tapo nebepavojingas.

Liko klausimas, ar atplauks laivas „Ruby“ remontuotis į Klaipėdos uostą. Taip pat ir klausimas, kuris iš Vakarų Europos uostų imsis rizikos iškrauti iš laivo ir kelis mėnesius sandėliuoti palyginti didelį kiekį salietros.

Pati salietra yra žemės ūkio trąša, kuri naudojama ir sprogmenų gamyboje. Šiaip sau sprogti ji negali, tam turi būti koks nors sprogdiklis.

Libano Beiruto uoste ilgą laiką sandėliuotos salietros sprogdikliu tapo šalia jos vykdyti suvirinimo darbai. Amonio nitrato kiekis, kuris sprogo Libano Beiruto uoste 2020 m. rugpjūtį, buvo maždaug tris kartus mažesnis – apie 7 tūkst. tonų. Šio sprogimo žala buvo milžiniška – įvardinta apie 15 mlrd. JAV dolerių suma. Per sprogimą Beirute žuvo per 170 žmonių, apie 6 tūkst. sužeista ir apie 300 tūkst. gyventojų liko be namų.

Problema įvairiuose pasaulio uostuose tampa ne tik pavojingi rusiški kroviniai, bet ir šios šalies krovinius gabenantys laivai tiek su Rusijos, tiek su kitų šalių vėliavomis. Kadangi daug gabenimų į Rusiją vyksta pusiau nelegaliai, apeinant sankcijas, naudojami ir seni laivai. Taip daroma todėl, kad tokių laivų negaila, jei jie būtų areštuoti.