Varpų gatvės daugiabutyje – kova dėl centų?

Sklypo dalybos tarp Varpų gatvės 4 daugiabučio namo gyventojų įplieskė nesantaiką. Mažų butų savininkai jaučiasi skriaudžiami kaimynų, įsikūrusių dideliuose būstuose, kurių yra dauguma. „Jaučiamės kaip baudžiauninkai pas dvarininką“, – guodėsi kelios namo gyventojos.

Žemę pardavė už litą

Daugiabutis namas baigtas statyti prieš dešimtmetį, tačiau sklypo priskyrimo procedūra pastatui pradėta tik pernai.

78 metų Jadvyga Gedvilienė, gyvenanti šio namo 40 kv. metrų ploto bute, pasakojo, kad lapkritį susirinkimo metu pastato bendrijos „Varpelis“ pirmininkas Gintautas Lesauskis paskelbė, kad žemę namo statytojas parduoda už litą.

Buvo pasakyta, jog sklypas bus padalytas butų savininkams po lygiai – į 36 dalis. Tam pritarė dauguma bendrijos narių. Tačiau sprendimas netenkino mažus butus turinčių gyventojų.

Tokių būstų Varpų gatvės 4 name, anot J.Gedvilienės, yra 12. Likę yra didesni – nuo 70 iki 140 kv. metrų. Kai kurie įrengti per du aukštus.

„Nesutikome su tokiu sprendimu“, – tvirtino gyventoja, kuri name gyvena penkerius metus.

Neįleido pas notarą?

Mažųjų butų savininkai bendrijos pirmininko prašė, kad daugiabučiui priklausantis sklypas būtų padalytas savininkams pagal turimų butų plotą.

„Pernai gruodį buvo susirinkimas pas notarą. Nuėjome su kaimyne, bet mūsų neįleido, nes nesutikome, kad sklypas būtų dalijamas taip, kaip jie nori“, – prisiminė J.Gedvilienė.

Pasak gyventojos, po savaitės vyko antras susirinkimas pas notarą. Moterims į kabinetą tąsyk pavyko patekti.

„Sakėme, kaip norite, taip darykite, nesipriešinsime. Tad mus įsileido. Tačiau nuėjusi pasakiau, kad nesutinku su tokiomis sklypo dalybomis. Prašiau, kad būtų padalyta pagal kvadratūrą. Kilo didžiausias skandalas. Mums beliko apsisukti ir išeiti“, – pasakojo moteris.

J.Gedvilienės nuomone, toks sklypo dalijimas patogus ir pirmininkui, kuris gyvena namo viename didžiausių – 130 kv. metrų ploto bute.

Prasidėjo teismų maratonas

Anot J.Gedvilienės, mažųjų butų savininkai savo tiesą bandė įrodyti ir teisme, tačiau pastarojo sprendimas buvo palankus pirmininkui.

„Gal teismas neįsigilino į situaciją?“ – svarstė moteris.

J.Gedvilienė pasakojo, kad abejonių, tvarkant namo ūkį, bendrijoje buvo ir anksčiau. Buvęs pirmininkas visus mokesčius skaičiavo kiekvienam butui po lygiai, o ne proporcingai plotui.

Pavyzdžiui, į kaupiamąjį fondą gyventojai mokėjo po 10 litų žiemą, 20 – vasarą.

„Mano kaimynė kreipėsi į teismą. Pernai balandį buvo nuspręsta, kad mokesčiai už paslaugas turi būti skaičiuojami pagal butų plotą. Taip pat buvo priteista bendrijai grąžinti permokėtą sumą“, – teigė moteris.

Tačiau, anot J.Gedvilienės, skolos kaimynei bendrija negrąžino. Ši kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo. Pastarasis kreipėsi į teismą.

„Pernai gegužės pabaigoje vyko posėdis. Aš buvau liudytoja. Bandžiau teismui paaiškinti dėl neteisingai dalijamo sklypo, bet jis priėmė mums nepalankų sprendimą“, – stebėjosi klaipėdietė.

Bijo žemės mokesčio

Po teismo sprendimo dalis butų savininkų privatizavo žemę, kaip ir buvo siūlyta, padalijant po lygiai. Tačiau to nepadarė aštuoni mažo ploto butai.

„Mums pasakė, kad likusį plotą galime išsidalyti pagal kvadratūrą. Tačiau kodėl mes turime prisiskirti didžiųjų butų savininkų žemę?“ – klausė gyventoja.

Pasak J.Gedvilienės, mokestis už kiemo valymą nėra ta priežasties, kodėl kovojama. Baiminamasi žemės mokesčio, kurį reikės mokėti rudenį.

„Dabar mes ne kažką sutaupytume. Bet turėsime mokėti žemės mokestį. Sklypas, kiek girdėjau, yra įvertintas 600 tūkst. litų“, – teigė gyventoja.

J.Gedvilienei pritarė ir Nelė Šumikina, kurios dukterėčia turi butą šiame name ir kovojo, kad mokesčiai už paslaugas būtų skaičiuojami, atsižvelgiant į buto plotą.

„Specialiai pirkome mažą butą, kad mokesčiai būtų mažesni, o čia kitaip išeina“, – teigė moteris.

Gyventojos nenuleido rankų ir toliau bandė ieškoti teisybės. Pagalbos kreipėsi į savivaldybę. Tačiau joms buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Gyventojos ryžosi šį kartą kreiptis į teismą būtent dėl sklypo.

„Nuėjome pas advokatą, bet jis pasakė, kad ieškinio surašymas kainuos 2 tūkst. litų. Iš kur pensininkui paimti tokius pinigus? O pirmininkas advokatui naudoja bendrijos pinigus“, – tvirtino J.Gedvilienė.

Prapuolė 36 tūkst. litų?

Teismui priėmus sprendimą, buvo pakeista ir beveik visų mokesčių skaičiavimo tvarka. Jie pradėti skaičiuoti, atsižvelgiant į butų plotą, išskyrus už kiemo tvarkymą. Šis mokestis toliau renkamas nuo buto.

Pasak J.Gedvilienės, bendrijos pirmininku G. Lesauskis buvo išrinktas neįprastomis aplinkybėmis. Moteris pasakojo, kad pernai vasarą name kilo triukšmas.

„Paaiškėjo, kad iš kaupiamojo fondo dingo visi pinigai. Jame buvo 36 tūkst. litų. Per tokią sumaištį naujuoju vadovu buvo išrinktas G.Lesauskis. Jis pats pasisiūlė ir tvirtino, kad buvęs pirmininkas pinigus įneš“, – pasakojo klaipėdietė.

J.Gedvilienės teigimu, dabar pirmininkas sako, kad pinigai grąžinti, bet dokumentų nepateikė. Gyventojos pasigedo ir metinės bendrijos ataskaitos, kuri turi būti pateikta iki balandžio 1 d.

Pritarė bendrijos dauguma

G.Lesauskis aiškino, kad žemė butų savininkams padalyta teisingai.

Anot jo, prieš 10 metų butus pardavinėjęs statytojas buvo numatęs, kad kiekvienam būstui tenka po lygiai žemės. Tai įrašyta pirkimo sutartyse.

„Žmonės, kurie perpirko butus, apie tai buvo informuoti žodžiu“, – teigė pirmininkas.

Pasak G.Lesauskio, jei žemė, priklausanti namui, būtų buvusi paskirstyta išsyk, problemų nebūtų kilę. Tačiau sklypą pavyko atgauti tik praėjusiais metais.

„Sąlygų nekeitėme. Gyventojai žemę privatizavo kaip buvo numatęs statytojas. Tam pritarė ir bendrijos dauguma. Dabar atsirado pora žmogelių, kuriems atrodo kitaip“, – tikino pirmininkas.

G.Lesauskis teigė nemanantis, kad mažųjų butų gyventojai yra nuskriausti, nes žemės dalijimo sąlygos nebuvo pakeistos.

„Suprantu ir juos. Visi norime mažiau mokėti. Tų gyventojų norai gal ir teisingi, bet dauguma mano kitaip. Be to, teismas pripažino, kad jų pageidavimai nepagrįsti“, – dėstė pirmininkas.

Kovoja dėl kapeikų

G.Lesauskis prisiminė laikus, kai name mokesčiai buvo skaičiuojami pagal butus, o ne jų plotą. Pasak jo, tuometis pirmininkas padarė klaidą.

Dabar, G.Lesauskio teigimu, gyventojai nuo buto moka už kiemo valymą, nes visiems priklauso vienodo dydžio sklypai.

„Sąskaitos yra mažos. Gyventojos kovoja dėl centų. Be to, neprivatizavusieji žemės moka mažiau už kitus. Jie ten pagal plotą išsidalija. Gyventojos tikrai nenuskriaustos“, – pabrėžė pirmininkas.

G.Lesauskio manymu, žemės mokestis taip pat nekirs mažųjų butų gyventojams per kišenes.

„Per metus jie turės mokėti apie 60 litų už butą. 10 litų mažiau nei mes. Tai yra kapeikos“, – teigė pirmininkas.

G.Lesauskis pripažino, kad su žemės dalybomis nesutinkančiomis gyventojomis kalba piktai.

„Jos užplūdo su visokiomis nesąmonėmis. Padaryk tą, aną, trūko kantrybė. Dar sužinojau, kad į teismą padavė. Aš jas perspėjau, kad, jei kreipsis ir turėsiu vaikščioti dėl kelių centų, nukentės. Moterytės pralaimėjo bylą. Tad teko sumokėti 300 litų. Pasakiau, jei dar mane tampys po teismus, tai posėdyje dalyvaus advokatas. Tada moteryčių nuostoliai sieks ne 300, mažiausiai tūkstantį litų“, – tvirtino vadovas.

Pirmininkas teigė, kad teisėtai naudoja bendrijos lėšas teismams.

„Tam turiu leidimus. Jei į teismą padavė bendriją, tai galiu naudotis jos lėšomis. Ne mane asmeniškai tai liečia“, – pabrėžė vadovas.

Dingusius pinigus sugrąžino

G.Lesauskis pasakojo, kad sugrąžino į bendrijos kaupiamąjį fondą lėšas, kurios buvo dingusios. Taip pat pabrėžė, kad išlaidų ataskaitos skelbimų lentoje kabinamos kiekvieną mėnesį.

„Atsiskaitau, kur naudojami pinigai. Dabar nė vienas centas nėra dingęs. Nusprendžiau tapti bendrijos pirmininku, kad būtų tvarka“, – tvirtino vadovas.

Pirmininkas teigė, kad su sklypo padalijimu gyventojams nesutinkančios moterys yra ne nuskriaustos, o ambicingos.

„Tai skirtingi dalykai. Jei būtų nuskriaustos, jos matytų, kur moka daugiau. Dabar jų mokesčiai mažiausi. Jei neturi ką veikti, tegul tos gyventojos energiją panaudoja geriems darbams, – pasodintų medį ar nueitų į savivaldybę ir iškovotų, kad namo kieme būtų įrengta žaidimų aikštelė. Dabar jos eina kitu keliu – kažką knisa“, – komentavo pirmininkas.

Komentarai


Algis Gaižutis

Klaipėdos savivaldybės Butų ūkio ir energijos poskyrio vedėjas

Civilinis kodeksas numato, kad visi mokesčiai už paslaugas turi būti skaičiuojami proporcingai buto plotui. Tačiau teisininkų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria. Kai kurie teigia, kad bendrija gali nuspręsti ir konkrečiu atveju rinkti mokestį nuo buto, tačiau su tuo turi sutikti visi būstų savininkai. Tačiau, kitų teisininkų nuomone, net ir tokiu atveju teisės aktai pažeidžiami. Jei bent vienas butų savininkų nesutinka, kad mokestis – nuo buto, tada viską reikia skaičiuoti pagal plotą. Priešingu atveju gali būti pažeidžiamos mažumos teisės. Kai kyla ginčas, geriau vadovautis įstatymais. Dėl sklypo dalijimo yra kita situacija. Tai turtiniai santykiai. Būstų savininkai turi susitarti. Jei kyla ginčų, reikia kreiptis į teismą. Savivaldybė šiuo atveju niekuo negali padėti.

Jurga Prižgintienė

Notarė

Kiekvienas sandoris yra skirtingas. Negalima teigti, kad asmenys, kurie privatizuoja sklypą, turi daryti vienaip ir kitaip. Viskas priklauso nuo savininkų susitarimo. Gali būti visokiausių variantų. Būna, kad sklypas dalijamas butams po lygiai. Yra ir tokių atvejų, kai proporcingai buto plotui. Įstatymas tokių dalykų nereglamentuoja. Statytojai taip pat naudoja įvairias praktikas. Jei kyla ginčas, nepatenkintoji pusė gali kreiptis į teismą.

Mindaugas Steponavičius

Teisininkas

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į bendrijos kaupiamuosius fondus. Bendra taisyklė numato, jog tokios išlaidos tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų yra dalijamos proporcingai valdomam plotui, tačiau visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę nuspręsti dėl konkrečioje bendrijoje galiojančios mokesčių paskirstymo tvarkos. Bet kuriuo atveju, toks namo bendrijos narių susirinkimo sprendimas neturėtų prieštarauti protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams bei pažeisti mažųjų name esančių butų interesų. Bendrijos visuotinis susirinkimas turi teisę nuspręsti, kaip renkami mokesčiai, bet tik jie turi būti lygiai teisingi visų bendrijos narių atžvilgiu, o ne išimtinai tenkintų tik tų savininkų, kurie turi neabejotiną daugumą, interesus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai va

tai va portretas
Steponavičiaus paaiškinime aiškiai matosi, kad teismas diskriminuoja vargšes bobeles

Nesutinku

Nesutinku portretas
Nesutinku su komentatoriumi. Niekas moteriškių nediskriminuoja. CK sako, kad mokesčiai yra proporcingi turimam turtui. Tai yra: už butus moki pagal kvadratūrą, už žemę moki pagal turimą nuosavybės plotą. o jeigu sutartyje buvo parašyta, kad butui priklauso 1/36 žemės ploto , tai šiauškis nesišiaušęs turi vykdyti. Taigi moteriškės neteisios, o teisėjai, šiuo atveju, teisūs.

Iš kur

Iš kur portretas
Iš kur atsirado Steponavičiaus pavardė? Straipsnyje komentarai Gaižučio ir Prižgintienės. Tai kas tas Steponavičius????
VISI KOMENTARAI 34

Galerijos

Daugiau straipsnių