Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. – 86), vaikų žūčių pavyko išvengti (2018 m. žuvo du), o 164 gyventojai (2018 m. – 174) patyrė traumų. PAGD duomenimis, tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.

Gaisrų statistika liudija, kad kaimuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. Pernai miestuose žuvo 27 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 43, tai yra 1,6 karto daugiau nei miestuose.

2014-2018 metais gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 108 gyventojai, iš jų 63 – miesteliuose ir kaimo vietovėse, t. y. 1,4 karto daugiau nei miestuose.

Šalyje kilo penki gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 60 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Septyni žmonės žuvo Vilniuje, penki – Šalčininkų rajone, po keturis – Vilniaus ir Telšių rajonuose, po tris – Ignalinos ir Joniškio rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (20 gyventojų) ir Šiaulių (devyni) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (du) ir Alytaus (trys) apskrityse.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,3 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 48 vyrai, septyniolika moterų, o penkių žmonių tapatybės nenustatytos. Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 42 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų.

Dvidešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, vienuolika – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, devyni – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, septyni – dėl pašalinio ugnies šaltinio, keturi – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po du – dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po vieną – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar trijų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 147 gyventojus, iš jų – vienuolika vaikų. Nuo ugnies jie apsaugojo 902 pastatus, 127 transporto priemones, išgelbėjo 637 gyvūnus.

PAGD pateiktais penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus šalyje kyla daugiau kaip 11 tūkst. gaisrų, iš jų 39 proc. – atvirosiose teritorijose. Pernai jose kilo 4 980 gaisrų, arba 43,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Palyginti su 2018 m., gaisrų skaičius išaugo 12,8 proc. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose įsiplieskę gaisrai (46 proc.). Vilniaus apskrityje užgesinti 1 898 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 861, Šiaulių – 390, Utenos – 360, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

2 375 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 20,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 55 gyventojai. Palyginti su 2018 metais, juose žuvo 20 gyventojų mažiau ir gaisrų čia sumažėjo 14,9 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 794 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo penki žmonės. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 313 gaisrų, kuriuose žuvo trys gyventojai), pirtys (129), garažai (63). Užgesinti 1078 transporto priemonių gaisrai (9,4 proc. visų gaisrų), juose degė daugiau kaip 750 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 99 gaisrai (0,9 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinta 5211 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6298. Ugnis sunaikino 333 pastatus, 263 transporto priemones, 282 gyvūnus, 222 tonas pašarų, 3895 kv. m gyvenamojo ploto, o 7654 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

2019 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3425 gaisrai) ir Kauno (2070) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (414) ir Telšių (535) apskrityse.

10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 41 gaisras. Šalies vidurkį viršijo Utenos (57), Alytaus (54), Panevėžio (48), Tauragės (44), Marijampolės (44) ir Vilniaus (42) apskritys, ypač Trakų (92), Šalčininkų (84), Molėtų (82), Vilniaus (80), Varėnos (79), Širvintų (78), Panevėžio (71) ir Zarasų (71) rajonų savivaldybėse.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11 990 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 4,8 proc. daugiau. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 399 gyventojus, tarp jų – 41 vaiką