Vilniaus apygardos teismas penktadienį atmetė buvusios antstolės Janinos Gančierienės ieškinį valstybei, kuriame ji reikalavo 1 mln. litų neturtinės žalos, jos manymu, padarytos neteisėtais teisėjos veiksmais, atlyginimo.

Teismas paskelbė, kad tenkinti ieškinį tais pagrindais, kuriais reikalavo ieškovė, nėra pagrindo.

Iš valstybės pinigų reikalavusi J.Gančierienė jai dar turės sumokėti 11,45 lito - išlaidas už procesinius dokumentus.

Šis teismo sprendimas nėra galutinis - šalys jį dar gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilnietė antstolė buvo nuteista dėl neteisėto turto perleidimo kitam asmeniui ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pernai sausį prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę nuteistajai, ir J.Gančierienė iš Panevėžio pataisos namų buvo paleista į laisvę.

Pasak prokuratūros, J.Gančierienė nuteista už tai, kad 2006 metais surašė R.M. priklausančiam 13,9 hektaro žemės sklypui arešto aktą, nors žinojo, kad šio asmens turtas prieš porą mėnesių buvo areštuotas dviem Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimis.

R.M. turtas buvo areštuotas dėl E.Š. ir V.M. reikalavimų skolai išieškoti. Prokuratūros duomenimis, žemės sklypą už 85 tūkst. litų įsigijo E.M., kurį pasiūlė pats skolininkas R.M.

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja patvirtino pardavimo aktą, nes J.Gančierienės pateiktoje byloje nebuvo duomenų apie R.M. žemės sklypui teismo sprendimu uždėtą areštą. Už tai kad pardavė skolininko nurodytam pirkėjui teismo areštuotą R.M. žemės sklypą, antstolė gavo 4 tūkst. litų atlygį, teigė prokuratūra.

Be to, antstolė veikė ne savo veiklos teritorijoje. J.Gančierienės veiklos teritorija buvo Naujoji Vilnia, Vilniaus rajonas ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teritorija. Skolininkas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs antstolės veiklos teritorijoje, faktiškai gyveno Pagiriuose, bet žemės sklypas buvo Molėtuose.

„Mano veiksmus sankcionavo teisėjos Arlauskienės rezoliucija. Aš buvau išanalizavusi sprendimo vykdymo instrukciją. Teisėja veikė tikrai aplaidžiai, vykdomoji byla turėjo būti išanalizuota“, - nagrinėjant ieškinį valstybei teismui yra sakiusi J. Gančierienė. Ji mano, kad jos nuteisimą baudžiamojoje byloje lėmė teisėjos veiksmai.

Ieškovės atstovė, advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontoros padėjėja Erika Ščiogoleva teismui yra sakiusi, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog veikia teisėtai. Tuo metu teisėja L.Arlauskienė veikė nerūpestingai, ji neatliko pareigos.

''Valstybė turi pareigą, kad dirbtų kvalifikuoti asmenys. Šiuo atveju Arlauskienės nerūpestingu neveikimu padaryta žala Gančierienei. Teisėja kontroliuoja antstolį. Buvo pateikta visa vykdomoji byla. Teisėja suteikė leidimą parduoti turtą", - yra sakiusi J.Gančierienės atstovė.

Ji mano, kad teisėja veikė ne pagal įstatymą, tačiau buvo nuteista ne teisėja, o J.Gančierienė.

Tuo metu, kai buvo parduodamas žemės sklypas, pagal galiojančią tvarką, antstolio veiksmus dėl turto realizavimo turėjo tvirtinti teismas. Dabar ši tvarka pakeista.

J.Gančierienė teigė, kad dėl jai iškeltos bylos ir nuteisimo ji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Viena augindama vaikus pateko į kalėjimą, buvo sužlugdyta jos profesinė veikla. Šiuo metu ji niekur nedirba.

J.Gančierienė buvo pirmoji antstolė Lietuvoje, kuriai dėl profesinės veiklos paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Vilniaus apygardos teismas ją išteisino, tačiau Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas priėmė jai nepalankius sprendimus.

Moteris sakė, kad paviešinus jai mestus įtarimus žiniasklaidoje, pasipylė užgaulūs komentarai, dėl jų prokuratūroje iki šio atliekami ikiteisminiai tyrimai.

Buvusi antstolė su valstybe ketina kovoti ir Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre, taip pat siekia proceso jos baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja L.Arlauskienė  antstolės baudžiamojoje byloje buvo apklausta liudytoja, jai jokie kaltinimai nepateikti. Drausminėn atsakomybėn atsakomybėn patraukta ji nebuvo.

Prokurorų nuomone, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir siekdama turtinės naudos, J.Gančierienė parodė, kad neketina laikytis galiojančių norminių aktų ir nustatytos tvarkos. Ji tai pat pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, dėl to padaryta didelė žala valstybės interesams bei fiziniams asmenims - E.Š. ir V.M.

Tuo metu Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius yra davęs išvadą, kad J.Gančierienės veiksmai buvo teisėti.