Anksčiau dviejų instancijų išteisintos dvi panevėžietės, trečią kartą išnagrinėjus bylą, pripažintos kaltomis dėl neteisėtai padidintų motinystės išmokų.

Už nusikaltimus joms skirtos 250 MGL ir 200 MGL dydžio baudos: B.L. – 32,5 tūkst. litų, D.S. – 26 tūkst. litų, abiems solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teks sumokėti 46,6 tūkst. litų, pranešė prokuratūra.

Aukščiausiojo Teismo, patenkinusio prokurorų skundą, nurodymu dar kartą išnagrinėjęs nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą ir patikrinęs joje surinktus įrodymus, Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo patvirtino prokurorų pateiktus kaltinimus dėl neteisėtai padidintų motinystės išmokų.

Nuteistosioms skirtos baudos ir priteisti ieškiniai valstybės biudžetą papildys daugiau kaip 105 tūkst. litų.

Jei nuteistosios geranoriškai nenorės sumokėti paskirtų baudų ir civilinio ieškinio, pinigai bus išieškoti – nuteistųjų nekilnojamajam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų perduotoje nagrinėti teismui nusikaltimų nuosavybei baudžiamojoje byloje dvi bendrininkės - ūkio savininkė B.L. ir jos darbuotoja D.S. - kaltintos apgaule siekusios vieningo tikslo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondas D.S. apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai. „Sodra“ nepagrįstai išmokėjo 46,6 tūkst. litų motinystės ir vaiko priežiūros pašalpų.

Bylos duomenimis, mediena užsiimančio ūkio savininkė B.L. buvo fiktyviai įdarbinusi D.S. pardavimų vadybininke ir jai paskyrusi 3 tūkst. litų atlyginimą už dviejų valandų trukmės darbą. Kūdikio besilaukianti moteris tuo laikotarpiu, kurio metu gautos pajamos vėliau nulėmė pašalpų dydį, spėjo dirbti keliose įstaigose. Vadybininkė taip pat pamaloninta 2500 ir 3800 litų premijomis, nors kitiems įmonės darbuotojams, dirbusiems visą dieną, premijos nemokėtos.

Pasak savininkės, dvi valandos „labai įtempto ir žalingo sveikatai“ kasdieninio darbo su kompiuteriu buvo vertos tokio dydžio premijų.

Ši baudžiamoji byla iš naujo išnagrinėta ir prokurorų pateiktus kaltinimus patvirtinusio nuosprendžio sulaukė, kai Aukščiausiasis Teismas patenkino Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos kasacinį skundą ir panaikino Panevėžio apygardos teismo 2012 metų balandžio 30 dienos nutartį, nurodydamas dar kartą bylą nagrinėti apeliacine tvarka.

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atskleidė vienpusiškai įvertintas šioje byloje nustatytas aplinkybes, nes teismo išvados padarytos vadovaujantis tik išteisintųjų ir jiems artimų asmenų parodymais, neįvertinti juose esantys prieštaravimai ir neatitikimai kitiems byloje esantiems duomenims.

Taip pat argumentuotai nepasisakyta, kodėl teismas atmetė išteisintųjų kaltei įrodyti surinktus duomenis, kuriuos prokurorai buvo nurodę apeliaciniame skunde. Todėl Aukščiausiasis Teismas nurodė iš naujo nagrinėjant bylą detaliai patikrinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo pagrįstumą, įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytų nusikaltimo sudėties požymių požiūriu, patikrinti ir įvertinti visus pateiktus argumentus.