Įvaikinimo tarnyba: per pirmus du šių metų mėnesius – keturi pranešimai dėl vaikų išvežimo į Rusiją

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAĮT) skelbia, kad praėjusią savaitę į Rusiją iš Lietuvos be tėvo žinios išvežti mažamečiai vaikai yra ne pirmas, juolab, ne vienintelis toks atvejis šiemet. Pasak VTAĮT atstovės Alinos Žilinaitės, per pirmus du šių metų mėnesius tarnyba iš viso sulaukė trijų kreipimųsi dėl keturių į Rusiją be vieno iš tėvų žinios išvežtų vaikų. Kol kas dokumentai pastarosios šalies tarnyboms buvo išsiųsti tik dėl vieno atvejo, praneša tarnyba.

„Šiais metais buvo gauti trys prašymai. Vienu atveju dokumentai buvo išsiųsti, dar dviem atvejais bendraujame su tėvais ir rengiame dokumentus“, – Eltai perduotame komentare teigia A. Žilinaitė.

Pernai tarnybos sulaukė taip pat 3 tokių kreipimųsi, kai vienas iš tėvų be kito žinios išsivežė vaiką į Rusiją. A. Žilinaitė pažymi, kad dėl vieno iš šių atvejų vis dar laukiama Rusijos institucijų atsakymo.

„Praėjusiais metais taip pat gavome tris prašymus dėl trijų vaikų išvežimo į Rusiją. Du iš jų buvo pateikti rugpjūčio mėn. ir vienas lapkritį. Vienu atveju dar rugpjūčio mėn. vaikas buvo grąžintas į Lietuvą. Kitu atveju esame gavę vieno iš tėvų prašymą, tačiau vėliau šeimos sprendimu procesas nebuvo tęsiamas. Dar vienu atveju reikiami dokumentai buvo pateikti užsienio šalies institucijoms ir šiuo metu yra nagrinėjami“, – sako tarnybos atstovė.

Nurodoma, kad 2022-aisiais ir 2021-aisiais vaikų išvežimo į Rusiją atvejų buvo po vieną per metus. VTAĮT taip pat pažymi, kad 2021 m. į Lietuvą nebuvo grąžintas nei vienas vaikas, 2022 m. iš Rusijos Federacijos Lietuva susigrąžino 2 vaikus. Pernai į Lietuvą tarnyboms pavyko grąžinti vieną vaiką.

Dar vienu atveju reikiami dokumentai buvo pateikti užsienio šalies institucijoms ir šiuo metu yra nagrinėjami.

Kaip skelbia tarnyba, tarptautiniu vaiko pagrobimu pripažįstami atvejai, kai vienas iš tėvų, neturėdamas antrojo iš tėvų sutikimo arba teismo leidimo tam, išvyksta į užsienio valstybę ir negrįžta į šalį, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Tokiais atvejais kitas iš tėvų gali kreiptis į vaiko teisių gynėjus, kurie tarpininkauja ir padeda parengti reikiamus dokumentus, juos pateikti atsakingoms užsienio institucijoms bei lydi viso proceso metu, primena institucija.

ELTA primena, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savaitgalį sulaukė kauniečio kreipimosi dėl jo sutuoktinės galimai į Rusiją išgabentų dviejų vaikų. Pasak į tarnybas pasikreipusio vyriškio, šiuo metu su žmona, turinčia Rusijos pilietybę, vyksta skyrybų procesas, todėl teismas yra nustatęs, kad savaitę vaikai turi būti su tėvu, o savaitę su motina. Visgi, sausio 22 d. vyrui atvykus pasiimti mažamečių iš ugdymo įstaigos, paaiškėjo, jog jie jau yra išvežti.

Nurodoma, jog galimai į Rusiją išvežti vaikai – 2015 ir 2017 m. gimimo. Vienas jų, tėvo teigimu, turi Lietuvos, o kitas – Rusijos pilietybę. Su vaikų motina vyrui kol kas susisiekti nepavyko.

Policija dėl vaikų paieškos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie tai šeštadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Pernai vasarą fiksuotas panašus incidentas, kai rugpjūčio 27 dieną teisėsaugos institucijos gavo moters pranešimą apie tai, jog Kretingos rajone, Sausdravų kaime, vyras paėmė jos dukrą ir sutartu laiku jos negrąžino. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę, 2022 m. gimusią dukrą ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.

Vėliau Lietuvos teisėsaugos institucijoms pavyko sugrąžinti mažametę į Lietuvą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ONTĖ

ONTĖ portretas
Jūs nepaminėjote nei vieno atvejo, kur būtumėte leidę vaiką išvežti į Rusiją. Vien tai, kad vaikus sutuoktiniams paskyrėte po savaitę, motiną privertėte išvykti per Turkiją.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių