- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai 50–ąjį jubiliejų atšventęs ir į rekordinę 5375–ąją repeticiją susirinkęs „Ąžuoliuko” choras sulaukė garbingo kvietimo lapkričio 17–21 dienomis dalyvauti Poznanėje vyksiančiame „9th International Festival of Boys Choirs“ festivalyje, kuriame kartu su chorais iš Lenkijos ir Didžiosios Britanijos atliks W. A. Mocarto „Didžiąsias mišias C–moll”.
Ilgamečio „Ąžuoliuko” meno vadovo kompozitoriaus profesoriaus Vytauto Miškinio teigimu, tai yra itin sudėtingas ir didelių pastangų reikalaujantis kūrinys, kurį gerai padainuoti pavyksta nedaugeliui net suagusiųjų kolektyvų. Todėl kvietimas atlikti mišias yra tuo pačiu ir įvertinimas, ir didžiulis įpareigojimas.
„Kelis pastaruosius mėnesius repetuodavome keturis penkis kartus per savaitę, todėl noriu tikėti, kad garbingai priėmę šį iššūkį, sudainuosime gerai.” – kalbėjo maestro ir pridūrė, jog gastrolėms į kaimyninę šalį turėjo paruošti ne tik sudėtingą kūrinį, tačiau ir atskirą „Ąžuoliuko“ chorinę programą.
„Be pasirodymo festivalyje, turėsime kelis solinius koncertus, kuriuose kaimyninei publikai pristatysime savo muziką ir, tikiuosi, parodysime tikrąjį „Ąžuoliuko” veidą”, – teigė V.Miškinis. Beje, F. Chopin muzikos akademijoje maestro praves meistriškumo pamokas.
Soliniuose koncertuose giliausias tradicijas puoselėjantis Lietuvos choras giedos ne tik klasikais tapusių W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, F. Šuberto ar G. F. Hendelio, bet ir Lietuvos kompozitorių (J. Tallat-Kelpšos, V. Miškinio, J.Gudavičiaus, V.Augustino, J.Budriūno, V.Kernagio, T.Leiburo) kūrinius.
Lietuvoje „Ąžuoliuką“ chorinės muzikos mylėtojai galės išgirsti gruodžio 1 dieną Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. O gruodžio 7 dieną Šv. Jonų bažnyčioje specialią programą atliks „Ąžuoliuko“ vyrų choras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...