- Laima Žemulienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jevgenijos Sidorevič svajonė – dirbti medicinos dizaino srityje. Vilnietė sukūrė dirbtinio širdies skilvelio dėklo dizainą, o vokiečių medicinos bendrovė „Berlin Heart“ tą dėklą pradėjo gaminti.
Žvelgė iš praktinės pusės
Dirbtinio širdies skilvelio įrangą ligonis paprastai nešiojasi su savimi kokiame nors dėkle. J.Sidorevič sukūrė naują to dėklo – tiksliau, diržo – dizainą. Jį sukurti pastūmėjo asmeninė patirtis – moters senelis turėjo širdies problemų, todėl su savimi nešiodavosi tą įrangą. O jos dėklas nebuvo patogus. Tai Jevgeniją – tuomet dar Vilniaus dailės akademijos dizaino specialybės studentę – privertė pažvelgti į dizainą iš praktinės pusės.
„Tada kaip tik reikėjo daryti bakalauro darbą. Jo vadovas Juozas Brundza (dabar Dailės akademijos Dizaino katedros vedėjas – red. past.) užduotį suformulavo labai taikliai – “eiti" į dizainą per žmogų. Reikėjo pasirinkti žmogų, kurį labai gerai pažįsti, ir aprašyti kasdienį jo gyvenimą: ką jis mėgsta, kuo gyvena. Iš tos analizės pamatai, ko iš dizaino pusės tam žmogui trūksta.
Viskas tiesiog sutapo. Mačiau, kaip ta įranga nešiojama, naudojama ir kokie jos minusai. Jos dėklas buvo nepatogus. Buvo net atvejų, kai žmogus, uždarydamas mašinos dureles, nukirto iš to dėklo išvestą kabelį", – pasakojo 25 metų J.Sidorevič.
Dėklą išbandė ir pati
Dizainerė nusprendė sukurti patogų dirbtinio širdies skilvelio įrangos dėklą, kuris nevaržytų ligonio judesių, kasdienės jo veiklos ir suteiktų jam kuo daugiau laisvės bei erdvės. Dėl to ji atliko aibę visokių tyrimų.
„Pati įranga sveria apie 2 kg. Sukūriau kelis to dėklo variantus. Jį pati nešiojau – bandžiau įsijausti, kaip jis “gula„ ant paciento. Visus elementus norėjau išdėstyti taip, kad įrangos svoris būtų tolygiai paskirstytas ant žmogaus kūno. Kad pacientui būtų patogu ir pasilenkti, ir atsistoti, ir vaikščioti. Paskutinė mano dėklo forma – diržas su petnešomis. Jo elementai – slankiojami. Iš medicininės pusės man labai pagelbėjo kardiochirurgas profesorius Vytautas Sirvydis“, – pasakojo J.Sidorevič.
Studentės darbas Vilniaus dailės akademijoje buvo įvertintas puikiai. „Tai – komandinis mano, mano šeimos (ypač mamos), mano darbo vadovo J.Brundzos ir profesoriaus V.Sirvydžio darbas. Tiems žmonėms esu labai dėkinga, be jų turbūt nebūtų buvę to projekto“, – sakė J.Sidorevič.
Pakvietė atvykti stažuotis
Jevgenijos seneliui buvo implantuota vokiška „Berlin Heart“ įmonės dirbtinio širdies skilvelio įranga. Atsiminusi, kad ant tos įrangos dėklo buvo užrašytas toks logotipas, mergina išsiuntė įmonei elektroninį laišką. Šis skambėjo maždaug taip: „Jeigu jus domina mano idėja, galiu atvažiuoti jums jos pristatyti.“
„Norėjosi, kad tas mano sukurtas dėklas būtų ne į stalčių įkištas, o pritaikytas gyvenime – pagelbėtų pacientams, kurie turi širdies problemų“, – tada vylėsi Jevgenija.
Vokiečių specialistai dizainerę pasikvietė trims dienoms. Dirbtinio širdies skilvelio gamyboje sukasi inžinieriai, chemikai, IT specialistai – Jevgenijai viskas buvo parodyta. Kai mergina parodė savo darbą, vokiečiai paprašė, kad jo maketą paliktų dviem savaitėms. Po dviejų savaičių ji sulaukė skambučio – įmonė kvietė atvykti į stažuotę pusei metų, kad drauge šį darbą įdiegtų į gamybą.
Labai patiko vokiška tvarka
Tie pusė metų prasitęsė – Berlyne ji gyveno devynis mėnesius ir vaikščiojo į darbą. Įmonėje turėjo atskirą kabinetą ir darbo stalą. Visus devynis mėnesius Jevgenija gavo algą, įmonė jai nuomojo puikų vieno kambario butą miesto centre. Iš uždarbio ji pragyveno ir mokėjo už butą. Viskas buvo vokiškai apskaičiuota – Berlyne ji jautėsi nesuvaržyta. Negana to, jai dar buvo pasiūlyti vokiečių kalbos kursai, už kuriuos mokėjo įmonė.
Pirmą mėnesį be šeimos, artimųjų, draugų buvo sunku. Paskui ji pastebėjo, kad mieste yra daug dalykų, kurie džiugina. Berlynas – labai atviras miestas. Ten kiekvienas suras tai, ko jam reikia, ko jis nori.
„Man labai patiko dirbti su vokiečiais ir gyventi Berlyne“, – džiaugėsi Jevgenija. Labiausiai jai patiko vokiečių „ordnungas“ (tvarka).
Anūkei padeda ir miręs
Pirmiausia pasitelkiant muliažą Jevgenijai buvo parodyta, kaip įjungiama dirbtinio širdies skilvelio įranga.
Jų komanda reguliariai susitikdavo ir aptardavo, ką nuveikė, pavyzdžiui, per mėnesį. Visi komandos nariai, anot jos, – kaip viena grandinė. O kiekvienas žmogus – mažytė grandinės detalė. Viskas taip tvarkinga, ir jeigu kuri dalis kliba, jie žino, kas yra silpnesnis šioje komandoje. Viskas vyksta laiku, viskas tikslu.
Diskusijos vykdavo angliškai. Niekada nebūdavo puolimų – tiktai mandagūs patarimai. Daugiausia ten buvo inžinierių vyrų, o Jevgenija – studentė. Į ją jie žiūrėjo kaip į žmogų, kuris yra kompetentingas dizaino srityje, su kuriuo kartu gali ieškoti kompromisų. Anot pašnekovės, tai buvo darbas, kuris tave skatina, motyvuoja.
„Dirže įmontuotas valdymo blokas. Žiūrėjome, ar pakankamas to bloko aušinimas. Ar audinys, kuris liečiasi su kūnu, nesulaiko temperatūros, kitaip paciento oda gali iššusti. Buvo aibė mažų detalių, niuansų, į kuriuos turėjome atsižvelgti, – pasakojo J.Sidorevič. – Tarkime, patobulinu kurią nors to diržo detalę ir einu pas inžinierių aiškintis, ar tai įmanoma įgyvendinti. Įmonė tik susitikdavo su pacientais, o aš su juo viename bute gyvenau. Aš buvau lyg tiltas tarp gamintojo ir paciento. Deja, kai pradėjau kurti tą diržą, senelio jau nebebuvo. Mano bakalauro darbas skirtas jam.“
Gal senelis anūkei tiesiog parodė jos gyvenimo kelią ir dabar jai padeda? „Gal. Visko gali būti. Jis man buvo ir yra labai brangus“, – sakė Jevgenija.
Pasiilgsta Berlyno šurmulio
„Per praktiką Vokietijoje atradau save toje dizaino srityje, kurioje tiktai ir norėčiau dirti, – tai medicininis dizainas. Kartais tai ir emociškai sudėtinga – tu matai ligonius, supranti, kuriems ko reikia. Kita vertus, tu darai tai, kas jiems reikalinga šiandien. Tu nekuri kokio nors gražaus daikto, į kurį būtų tiesiog malonu žiūrėti, – kuri daiktą, kuris reikalingas, naudingas ir naudojamas šią akimirką“, – dėstė Jevgenija.
Vilnietės bendradarbiavimas su „Berlin Heart“ įmone tęsiasi. Dirbtinio širdies skilvelio įrangos dėklo dizainą, kurį sukūrė J.Sidorevič, vokiečiai įdiegė į gamybą. Šis dėklas gaminamas „Berlin Heart“ gamykloje.
„Tačiau įmonė planuoja sukurti šiuolaikiškesnę dirbtinės širdies įrangą. Taigi šiai reikės naujo dėklo. Jo eskizus jau išsiunčiau“, – sakė Jevgenija.
Praėjusį rudenį vokiečiai merginą pakvietė dar kartą atvykti trims mėnesiams.
„Tame darbe daug žingsnių ir daug laiptelių iki galutinio etapo. Kol kas tai buvo pirmas darbo etapas kuriant naujojo dėklo dizainą, mes apsikeitėme idėjomis, – sakė Jevgenija. – Dirbome, kūrėme drauge su ta pačia komanda. Dabar vyksta inžinerinis darbas, tame etape dizaineris nebūtinas.“
Jeigu nėra darbo reikalų su įmone, kas porą mėnesių moteris vis tiek kelioms dienoms grįžta į Berlyną. Ir lėktuvu ten yra skridusi, ir autobusu, ir mašina važiavusi su draugais. „Kai ten gyvenau, man trūko mažų siaurų Vilniaus gatvelių – kamerinio miesto, – sakė Jevgenija. – Kai pabūni ilgiau Vilniuje, trūksta didelio miesto šurmulio.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasirinko retą profesiją: užburiantys vaizdai Holivudo filmuose – lietuvio darbas
Kine žiūrėdami tokius pasaulinio garso filmus kaip „Wonka“, „Jurassic World“, „Marvel“ ir „Vesper“, ko gero net neįtarėte, kad užburiantys vaizdai – lietuvio darbas. ...
-
Birutis: turi būti išsklaidyti insignijų atradimą temdantys šešėliai
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad turi būti išsklaidyti insignijų atradimą Vilniaus arkikatedros požemyje temdantys šešėliai, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva. ...
-
Pirmą romaną išleidusi Monika Baltrušaitytė: humoras man svarbus – jis gelbsti ir gydo
Žurnalistė, politologė Monika Baltrušaitytė neseniai prabilo skaitytojams savo pirmuoju romanu „10-01“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dailininkė – Berta Bocullo. ...
-
V. Valento tapyba: meistrystė, gylis ir klasikos aidai
Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje veikia personalinė Vidmanto Valento tapybos darbų paroda. ...
-
Gitaristas Lukas Isaak: muzika mane lydi nuo gimimo
Uostamiestyje studijuojantis ir muzikuojantis Vokietijoje gimęs ir užaugęs lietuvių kilmės gitaristas Lukas Isaak šiltai priimamas klaipėdiečių. Lukas savo koncertuose žavi ne tik talentu ir įstabiais klasikinės gitaros muzikos garsais, bet i...
-
Lietuvių filmas – vienas iš Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų nugalėtojas1
Triesto tarptautinio kino festivalio industrijos renginyje „When East Meets West“ buvo išdalintas Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų prizas. Tarptautinės komisijos sprendimu, šiemet jis atiteko trims p...
-
Unikali ir gyvybinga paroda: Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“
Nuo sausio 22 d. Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre pradeda veikti J. Meko sūnaus Sebastiano Meko kuruojama paroda – Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“. ...
-
Festivalyje Vokietijoje – ir lietuviai
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, dalyvavo Vokietijoje, Bremeno ÖVB arenoje vykusiame tarptautiniame orkestrų festivalyje „Bremen Tattoo 2025“. ...
-
Veiksmas Kaune: nuo „Fluxus“ iki Robbie Williams
Šiemet Kaune suplanuoti renginiai, kuriuose gausu kultūros atspalvių, pramogų dvelksmo ir sporto aistros. Jau aišku, kad Kaune koncertus surengs ir pasaulinės žvaigždės. ...
-
Įsimylėti tai, ką darai: aktorei Rasai Samuolytei – 501
Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Rasa Samuolytė švenčia 50 metų jubiliejų. Tai proga prisiminti jos didžiųjų vaidmenų galeriją. Tai, apie ką svajoja dažna aktorė, likimas padovanojo Samuolytei. Už talentingus vaidmen...