Iki kovo vidurio uostamiestyje veiks fotografo Raimundo Urbono (1963-1999) fotoparoda „Kraštas prieblandoje”, į kurios pristatymą ir pokalbį apie Karaliaučiaus krašto paveldą penktadienį kviečia Klaipėdos etnokultūros centras.

Tolstantis Rytprūsių aidas

Parodoje - Rytprūsių atgarsiai, kone prieš du dešimtmečius R.Urbono užfiksuoti Kaliningrado srityje.

Anot habil. dr. Ruth Leiserowitz, tik prabėgus laikui galima pabandyti išmatuoti, kiek telpa nuotraukose, kurias 1991 ir 1992 metais Rusijai priklausančiuose Rytprūsiuose fotografavo R.Urbonas. Jos darytos tuo metu, kai Kaliningrado sritis - anais laikais „uždraustasis Europos kambarys“ - buvo ką tik atverta atvykėliams. Iš pradžių ten vyko daug tokių, kuriems miestuose ir pakrantėse  rūpėjo kuo greičiau nufotografuoti, iki tol tai buvo griežtai draudžiama. Neretai jie jau iš anksto žinodavo, į kuriuos motyvus nukreips objektyvą.

„R.Urbonas elgėsi kitaip. Jis visą dieną tiesiog važiuodavo senomis vokiškomis alėjomis, senu prieškariniu gatvių grindiniu tik žvalgydamasis, stengdamasis, kuo geriau įsidėmėti įvairias vietoves, gatveles, autobusų stoteles ir griuvėsius. Kai kurie miestų ar vietovių vaizdai jo nepaleisdavo ilgai - taip ilgai, kol sugrįždavo ir juos nufotografuodavo“, - pasakojo fotografo kūrybos gerbėja ir tyrinėtoja R.Leiserowitz.

R.Urbonas daugybę kartų keliavo iš Klaipėdos į tąją kitą planetą, į buvusią uždraustą zoną, kurioje buvo pilna sovietinių kareivių ir karinių įrenginių, pastebėdamas ir vokiškos kultūros įspaudus, kurie atidžiam stebėtojui tiesiog lindo į akis.

Nebėra kaip buvo

„R.Urbonui kaip niekam kitam pavyko pajusti ir užfiksuoti tuo metu šį kraštą gaubusią atmosferą, - mano R.Leiserowitz. - Joje galėjai pajusti savotišką dar neišsisklaidžiusį sustingimą, būseną tarp miego ir pabudimo, kai neaišku, ar tikrai prabusi, ir kaip tas pabudimas ateis. Šiandien žvelgiant atgal labiau domina pirmosios prabudimo akimirkos. O anuomet stulbinantys ir įsirėžiantys vaizdai buvo stingulio akimirkos. Ir mažuose miesteliuose, ir pastatuose laikas, regis, buvo sustojęs. Vokietmečio pabaiga tam tikra prasme buvo užkonservuota. R.Urbono nuotraukose matome, pavyzdžiui, prūsišką miestelį, tiesa, apleistą, tačiau iškart aišku, kokiai kultūrai jis priklausė. Fotografas, užfiksuodamas tą vaizdą, labiau intuityviai negu racionaliai suprato, tad tuometė pastatų būklė ilgai netvers. Bažnyčių stogų konstrukcijos, atrodė, teatlaikys vieną paskutinį vėjo gūsį, dar išlikusius lipdinius ant gyvenamųjų namų fasadų netrukus pakeis naujas tinklas, istorinių aruodų medinės gegnių konstrukcijos tuoj grius...“

Šiandien, praėjus beveik dvidešimčiai metų, nebėra taip, kaip buvo. Karaliaučiaus katedra, kurios griuvėsius R.Urbonas su neįtikėtina gelme 1988-aisiais pirmą kartą užfiksavo juostelėje, vėl atstatyta. Frydlando (Romuvos) bažnyčiai vietinių gyventojų iniciatyva uždengtas naujas stogas, ji suremontuota. Kiti griuvėsiai per tą laiką visiškai suiro, net jų pėdsakai ištrinti... Anot R.Leiserowitz, reikia pripažinti R.Urbono nuopelną - jis buvo ano svarbaus laikmečio metraštininkas estetas, sambrėškos akimirkas jis sugavo pačioje perspektyvoje.

Kalbėsis apie paveldą

Per vernisažą Klaipėdos etnokultūros centre vyks pokalbis apie istorinį ir kultūrinį Karaliaučiaus krašto paveldą.

Jame dalyvaus poetas, ypač besidomintis šio krašto istorija, knygos „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“ autorius Borisas Bartfeldas, filosofas Arvydas Juozaitis bei rašytojas Rimantas Černiauskas.

B.Bartfeldas, be kita ko, - fizikos mokslų daktaras, ypač besidomintis Rusijos, Prūsijos ir Lietuvos istorija, dažnai aplanko Lietuvą. Iš kelionių po mūsų šalį ir įvairių susitikimų čia gimė dalis jo eilėraščių. B.Bartfeldo poezijos knygoje „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“  atsispindi dvasinė didelio Lietuvos draugo ir istorijos vertintojo dovana abiems kaimyninėms tautoms,  kurių žmonėms svarbūs šilti žmogiški ryšiai, kultūros mainai, pagarba istorijai ir ateičiai. Eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė klaipėdietis rašytojas R.Černiauskas.

R.Urbono fotografijų parodos „Kraštas prieblandoje” atidarymas ir pokalbis apie Karaliaučiaus kraštą - vasario 19 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).