- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos dramos teatras lapkričiui baigiantis publikai ruošiasi pristatyti naują pastatymą pagal klasikinę Carlo Goldoni’o (1707–1793) komediją.
Spektaklį „Mirandolina, arba Šiandien vaidiname Goldonį“ režisuoja vilnietė jaunosios kartos režisierė Gabrielė Tuminaitė. Jame vaidins Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nelė Savičenko, Darius Meškauskas, Eglė Barauskaitė, Česlovas Judeikis, Edvardas Brazys ir kiti.
Laimėjo populiarumo dvikovą
Kadaise po skaisčiai mėlynu Venecijos dangumi gimė du vaikiūkščiai – du Carlai. Abu laimingai užaugo, o užaugę tapo komedijų rašytojais, – kaip dabar pavadintumėme, dramaturgais.
Vienas Carlas, pavarde Gozzi’s, buvo be galo orus ir rimtas aristokratas, tikrų tikriausias konservatorius. Antrasis Carlas, kurį vadino Goldoni’u, buvo tikras vėjavaikis, plevėsa ir pašaipūnas.
Galima nesunkiai nuspėti, jog abu Carlai vienas kitą ne itin mėgo. Pasitaikius nors menkiausiai progai, konservatyvusis Gozzi’s suraukęs antakius svaidydavo žaibus ir triuškindavo niekaip iš vaikiškų kelnyčių neišaugantį netašytą Goldonį, o reformatorius Goldonis laidydavo replikas apie manieringą aukštuomenės kelmą Gozzi.
Dabar jau žinome – išmėginimą laiku išlaikė abu Carlai. Jų pjesės statomos ir mėgstamos iki šiol, tačiau populiarumo dvikovą vis dėlto laimėjo antrasis Carlas, Goldoni’s. Per savo gyvenimą C.Goldoni’s parašė 267 (!) komedijas, tačiau šios dvikovos baigtį nemaža dalimi nulėmė jo viena populiariausių komedijų „Mirandolina“ (Lietuvoje žinoma ir pavadinimu „Viešbučio šeimininkė“).
Atsidavė gyvenimo meilei – teatrui
Didysis C.Goldoni’o priešas, naujovių priešininkas Gozzi’s gimė nuskurdusioje aristokratų šeimoje. Goldoni’s, kaip ir derėtų tikriems oponentams, visiškai priešingai: jo tėvai buvo turtingi, tačiau bekilmiai: tėvas gydytojas, mama aktorė (a propos, mielas žiūrove: įdėmiai sekite pjesės siužetą, gal aptiksite šį bei tą atpažįstamo). Be kita ko, Goldoni’ų giminėje dar būta ir tokio legendinio senelio – kuris taip mėgo teatrą (o ypač aktores), kad išleido šios rūšies savišvietai beveik visą savo kapitalą.
Pats C.Goldoni’s pasirodė niekuo neprastesnis už savo ekscentriškąjį senelį. Tėvai, susirūpinę savosios atžalos išsilavinimu, išsiuntė Carlą mokytis į jėzuitų kolegiją, tačiau griežtas auklėjimas ne ką tepadėjo: pasitaikius pirmai progai, Carlas paspruko nuo mokslų su keliaujančia aktorių trupe. Vėliau Pavijoje C.Goldoni’s studijavo teisę, bet buvo pašalintas iš studentų už eiles apie nenusakomą Pavijos merginų bjaurumą. Dar vėliau, iki pat savojo 40-mečio, C.Goldoni‘s Venecijoje priešokiais mėgino dirbti advokatu, kartu rašė ir pjeses. Tačiau tikroji aistra visuomet nugali – galų gale jis metė advokatūrą ir atsidavė teatrui, savo viso gyvenimo meilei.
Veiksmas sukasi aplink moterį
Komedijos „Mirandolina“ siužetas neįmantrus, tačiau kupinas gyvenimiškų detalių, taiklių pastebėjimų ir spalvingų personažų.
Viešbučio šeimininkė (Lietuvoje šis titulas netikėtai įgyja ir papildomų konotacijų...) Mirandolina, atmesdama savo svečių – pagyrūniškojo skurdžiaus markizo Forlipopolio ir turtingo grafo Albafioritos – meilikavimą, sužavi kavalierių Ripafratą. Tačiau staiga jis prisipažįsta nepasitikintis moterimis – mat niekada nebuvo patyręs tikros meilės ir baisiausiai bijo prarasti viengungio laisvę... Vargšas Ripafratas kuo rimčiausiai įsitikinęs, kad gali be didelio vargo atsispirti meilės pagundoms ir moteriškam žavesiui, pakilti aukščiau už prigimtį. Mirandolina ne juokais pasipiktina ir imasi veikti...
Visas pjesės veiksmas sukasi aplink vieną gudrią moterį – gal ne tiek gudrią, kiek... Na, juk žinote tas moteris – joms pati motina gamta pašnibžda į ausį, kaip pasielgti, kol vyrai suraukę kaktas įtemptai mąsto. Smegenys daug lėtesnis instrumentas už instinktus – tad vyrams post factum belieka dūsauti, skėsčioti rankomis ar besiskutant vonioje niūniuoti po nosimi: „Mirandolina, Mirandolete...“
Kaip pranešė Klaipėdos dramos teatras, naujojo spektaklio „Mirandolina, arba Šiandien vaidiname Goldonį“ premjera numatyta lapkričio 20 ir 27 d. 18 val. uostamiesčio Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...