- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keliaudami po laiką ir erdvę vėl susitinkame festivalyje „Permainų muzika“. Mūsų ausys dar niekuomet taip gerai negirdėjo.
Mūsų protas dar niekada nebuvo toks skvarbus, o mintys – ryškios ir šviesios. Mes pasiruošę priimti ir su jumis pasidalinti šiuolaikinės muzikos garsų energija. Ją „Permainų muzika” skleis nuo rugsėjo 17-osios iki lapkričio 6-osios.
Aštuoni šių metų festivalio projektai yra labai skirtingi, kiekvienas savaip įdomus. Dauguma bus atlikti tik festivalyje „Permainų muzika“, t.y. kitur to neišgirsi. „Permainų muzika”, siekdama būti svarbia mūsų atviro ir modernaus miesto kultūros dalimi, turėtų klausytojus pakrauti pozityvia dabarties garsų energija. Tai vyks jau pirmajame koncerte rugsėjo 17-ąją. Jis taip ir pavadintas – „Degalai. Garsų energija“. Klaipėdos kamerinio orkestro programa, parengta su M. Piečaičiu, kuris šįkart turės pasiekti tikslią muzikos ir vaizdo sinchronizaciją diriguodamas ne tik orkestrui, bet ir įspūdingų miesto vaizdų dinamika užburiančiai videoprojekcijai.
Festivalio metu vyks ir prieškoncertiniai susitikimai, kuriuose dalyvaus premjerinių kūrinių autoriai O.Balakauskas, R.Merkelys, Z.Bružaitė, V.Bartulis. Paklausyti savo kūrinio pirmojo atlikimo iš Švedijos atvyks Miklós Maros, taip pat sulauksime vieno žymiausių latvių kompozitorių Pēterio Vasko.
Simboliška, kad rugsėjo 22-ąją, M. K. Čiurlionio gimimo dieną vykstančiame koncerte jo kūrybą gros ir komentuos kompozitoriaus provaikaitis Rokas Zubovas. „Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio,“ – M. K. Čiurlionis laiške savo sužadėtinei rašytojai Sofijai Kymantaitei, tarsi susumuodamas visus svarbiausius savo kūrybos šaltinius, o tuo pačiu ir atskleidamas kūrybinio polėkio visa jungiantį pobūdį. Kviečiame visus ištikimus M. K. Čiurlionio muzikos gerbėjus, kompozitoriaus gimimo dieną, pabūti su jo muzika.
Violončelininko Mindaugo Bačkaus ir akordeonisto Raimondo Sviackevičiaus programa „Garsų šešėliai“ rugsėjo 24-ąją stebins neįtikėtinais akustinių instrumentų ir elektronikos dialogais. Taigi, programą atliks du saviti ir plataus akiračio menininkai, sau be atvangos keliantys aukštą profesionalumo kartelę.
Jaunųjų Lietuvos menininkų projektai – „Nemirtingumas“ rugsėjo 30-ąją ir monospektaklis-opera „Izadora“ spalio 6-ąją skiriami lietuviškai muzikai puoselėti. Argi tai nėra prasminga? Beje, monospektaklis-opera „Izadora“ apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Operos kūrėjus įkvėpė legendinės šokėjos Isadoros Duncan gyvenimas. Spektaklyje pasakojama fanatiškai susižavėjusios ir su ja susitapatinusios moters istorija.
Visai kita energetika skleisis Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte spalio 8-ąją, kai publiką apgaubsianti palaiminga ramybė leis išgyventi amžinybės prisilietimą, įsiklausyti į „Būsenos muziką“. Būsenos muzika, mirganti statika skleisis latvio Pēterio Vasko ir brito Gavino Bryarso kūriniuose. Naujuose Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės ir Giedriaus Puskunigio opusuose prabils lietuviška gaida.
Videoklubų tradiciją spalio 19-ąją pratęs „Kino ir muzikos dialogai“, kuriuose apie tai kalbės kino režisierius Audrius Stonys, remdamasis savo ir kolegų filmais.
Festivalio koncerte post scriptum „Sintetinė pelkė“ lapkričio 6-ąją gėrėsimės virtuozišku Mike‘o Svobodos trombono valdymu, meistriškais Sauliaus Astrausko perkusijos pasažais ir Arnoldo Gurinavičiaus kontraboso lankstumu.
Neabejojame, „Permainų muzika“ siekdama būti svarbia mūsų atviro ir modernaus miesto kultūros dalimi, pakrauna pozityvia dabarties garsų energija. Kviečiame ją patirti!
Išsamiau apie festivalio repertuarą – www.koncertusale.lt
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Legendiniai Jaunimo teatro aktoriai grįžta į sceną vienam koncertui su Povilo Kebliko dainomis
2025 m. sausio 31 d., 18.30 val., Valstybinio jaunimo teatro scenoje suskambės legendiniai aktorių balsai. Pristatyti ilgamečio teatro muzikinės dalies vedėjo Povilo Kebliko trijų kompaktinių plokštelių rinkinio renkasi jo artimieji, bičiuliai,...
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...