- Rugilė Ereminaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunam tapytojui rasti savo nišą meno pasaulyje nėra lengva, tačiau sulaukus pirmųjų svarbių įvertinimų, kartelė ima kilti sparčiai.
Parodos „Fiksuotas peizažas“ pristatymo tekste meno kritikė Eglė Mikalajūnė puikiai išnarplioja tapytojo paveikslų koncepciją: „Vienas iš galimų būdų perskaityti Simono Kuliešio kūrinius – abstrakcijas bei abstrahuotus gamtos vaizdus primenančius urbanistinius peizažus – yra priartėti prie jų kuriamų prasmių, apmąstant senųjų miestų žemėlapių logiką. Tai nėra atsitiktinė sąsaja – būtent tokiais žemėlapiais menininkas naudojosi kurdamas dalį savo darbų, rodomų parodoje.“
Tarp miesto ir gamtos
Tapytojas sako ieškantis santykio tarp miesto ir gamtos – mieste atranda gamtinius peizažus. Simonas savaip atvaizduoja ir interpretuoja senuosius XIX a. ar net XVII-XVIII a. miestų žemėlapius, kurie jau buvo pakankamai tikslūs, jog būtų galima nepasimesti miesto gatvėse.
Jis nemano, kad pasirinkta tematika yra sudėtinga: „Toks tapybos būdas natūraliai pasirenka mane - sudomina tam tikri motyvai, o tada jau pats juos renkuosi. Yra įvairiausių „priėjimo“ būdų, bet kai kažkas domina, neįžvelgiu sunkumo. Aišku, kai nerandu žemėlapių internete, bibliotekose ar miesto archyvuose, nėra lengva. Bet paieškos tęsiasi, neduoda ramybės, kol, galiausiai, pavyksta surasti. Kas ieško, tas randa“.
Paveiksluose - užuominos žiūrovams
Jaunajam tapytojui yra svarbu palikti tam tikras nuorodas į savo idėjas, įžvalgas. Kurdamas paveiklus jis stengiasi palikti daug erdvės pačių žiūrovų interpretacijai, kad šie galėtų kurti savo pačių vaizdinius, patirtis. Abstrakti tapybos forma leidžia naudoti naujus elementus: „Šios tapybos formos dėka galiu palikti šiek tiek užuominų į savo idėjas, pavadinimu jas akcentuoti, o visa kita - palikti žiūrovui, kad jis galėtų kurti savo paties paveikslus, kurie tik jam aktualūs“, - sako Simonas.
Tapytojas neigia mitą, kad menininkams daug svarbos teikia darbo studijos aplinka. Pasak jo, daug svarbesnė aplinka, kurioje gyvenama – studija nėra ta vieta, kurioje viskas gimtų savaime. Dauguma motyvų paveiksluose atsiranda tik po ilgo laiko, metų, kai buvo pamatytas patinkantis vaizdas ir išgyventa tam tikra emocija. Daugumoje Simono darbų vyrauja upės motyvai, tad šiuo pavyzdžiu jis iliustruoja, kokie veiksniai veikia kūrybą: „Upės vaizdams daug įtakos turėjo tai, jog gyvenau Užupyje, ant Vilnelės kranto. Metus laiko girdėjau upės tėkmės garsą. Tokie momentai, kaip pavyzdžiui, tekanti upė, stipriai veikia ir neįmanoma ignoruoti tokio dalyko – jis geras, pozityvus. Man pačiam labai svarbu pozityvūs dalykai“.
Tapytojas pripažįsta, kad nemažai įtakos kūrybai turi akademinė aplinka, - juk ten išmokstama esminių dalykų, kurie vėliau vienaip ar kitaip praverčia, praplečia galimybes. Tapybos jis studijavo ne tik Vilniuje, bet ir Suomijoje – čia buvo jau kiek kitaip. Studijos Suomijoje, Helsinkio dailės akademijoje padėjo atrasti savąją tapybos technologiją. „Akademija vienaip ar kitaip veikia kūrybą, nes kurį laiką tenka būti pasislėpus po akademijos vardu, tačiau tai suteikia sąlygas daugiau eksperimentuoti, nebijoti suklysti. Tai, kad esi studentas, natūraliai diktuoja galimybes padaryti klaidų, kažką pavaizduoti netiksliai ir visi tai pateisina - esi studentas, mokaisi. Tapus savarankišku tapytoju, tenka prisiimti daugiau atsakomybės“, - mano jis.
Tapytojas - tai keliautojas
Specialiai tapybos technikos neieškojo ir stengėsi savęs neprievartauti – kad pavyktų surasti savo stilių, reikia būti jautriam aplinkai, tos dienos vyksmui aplink save ir visame pasaulyje. Svarbu, reaguoti į visa tai ir pabandyti perteikti kaip įmanoma naujau, šviežiau. „Gerai yra taip, kaip pats supranti, kad yra gerai, taip, kaip nori, kad visa atrodytų. Jei mėgaujiesi ir gyveni tuo, ką darai, sunku nėra“, - įsitikinęs Simonas. Jis sako, kad tapytojas yra kaip turistas, patekęs į naują miestą - daug žvalgosi ir visada viską mato: „Tapytojas yra pastovus keliautojas, kuris visą laiką stengiasi pamatyti, kas vyksta aplink, o besikartojančiuose vaizduose atrasti dar naujų dalykų bei įžvelgti kas tame naujume yra. Svarbu, parodyti tai, ko nepastebi kiti“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrėjas V. Valiušaitis darbo ginčų komisijai skundžia atleidimą iš M. Mažvydo bibliotekos
Tyrėjas Vidmantas Valiušaitis kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, trečiadienį pranešė Lietuvos krikščionių darbuotojų profesin...
-
Lietuvių gyvenimas sovietmečiu: laisvalaikį praleisdavo eilėse?6
Nusikelkime į sovietmetį ir prisiminkime to meto žmogaus kasdienybę. Į buvusią areštinę Vilniuje sugrįžo paroda, pasakojanti apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, o šią erdvę papildė ir ekspozicija „Gastronomas“. ...
-
Išskirtinė muzikinė fiesta „Kaunas Blues 2024“ – jau visai netrukus
Spalio 11–12 d. Kaunas ir visa Lietuva sulauks didžiulės muzikinės šventės – festivalio „Kaunas Blues 2024“, vyksiančio antrus metus iš eilės ir jau tapusio tokiu, kurio po pirmųjų metų spėjo pasiilgti klausytoja...
-
LRT taryba paskelbė naują konkursą į LRT etikos kontrolieriaus pareigas1
Visuomeninio transliuotojo LRT taryba paskelbė naują konkursą eiti LRT etikos kontrolieriaus pareigas. ...
-
Tryliktasis „Avanti“: jungdami jėgas pranokstame save pačius
Kasmet unikaliais koncertais stebinantis festivalis „Avanti“ šįmet kviečia patirti kur kas daugiau nei aukšto lygio kamerinę muziką. Tryliktą kartą VDU kamerinio orkestro su festivalio vadove Rita Bieliauskaite organizuojamas re...
-
Lietuvos bankas išleidžia monetą į UNESCO įrašytai šiaudinių sodų tradicijai
Lietuvos bankas (LB) trečiadienį pradeda pardavinėti naują proginę dviejų eurų monetą, skirtą pasaulyje pripažintai šiaudinių sodų tradicijai Lietuvoje. ...
-
Mirė skulptorius J. Lebednykas
Antradienį mirė lietuvių skulptorius Juozas Lebednykas. Jam buvo 77-eri. ...
-
Klaipėdoje gimė nauja legenda: meno kūrinys ir personažas – greta6
Klaipėdoje gimė nauja legenda – prie pastato sieną puošiančios freskos dažną dieną stovi jos herojus ir drauge su savo augintiniais atkartoja meno kūrinio siužetą. Taip klaipėdiečiai susipažįsta su režisieriumi Virginijumi Vy&scaron...
-
Festivalis „Aura“: šokis šešėliuose, ritualai už taiką ir nuogumo egzaminas3
Į Kauną grįžta jau 34 metus skaičiuojantis Tarptautinis šokio festivalis „Aura“. Šiuolaikinio šokio tradicijas be pertraukos puoselėjantis renginys ištikimai laikosi savo vizijos: festivalyje – tik pripažint...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis kultūrinis baras1
Vilniuje antradienį atidarytas pirmasis kultūrinei veiklai skirtas baras-dainykla „Estradà“, vakare čia vyks diskusija apie įstaigos veiklą ir nemokamas koncertas. ...