Trumpėjančios rudeninio savaitgalio dienos vis dar gena iš namų tuos, kuriems neužteko trumpos lietuviškos vasaros. Taigi, kaip turiningai praleisti savaitgalį?

Idėja kilo spontaniškai,kaip visada mąstant: ką nuveikus savaitgalį? Šiltas bobų vasaros savaitgalis ginė iš namų,nesinorėjo šlifuoti miesto šaligatvius.Laiko nedaug - tik dvi dienos.Kaip turiningai praleisti laisvalaikį,patirti kuo daugiau įspūdžių?

Ruduo - tai metas, kai ne tik medžiai nusidažo auksinėmis spalvomis, o miškai pilni grybautojų. Tai laikas, kai migruojantys paukščiai traukia ieškoti šiltesnių kraštų.

Lietuvą paliekantys paukščiai rugsėjo - spalio mėnesiais tūkstančiais praskrenda pro Ventės Ragą. Seniai norėjau pamatyti šį procesą iš arčiau, susipažinti su ornitologų darbu. Be to, tai puiki proga pasigrožėti unikalia Nemuno Deltos gamta. Nuspręsta - kelionės tikslas Ventės ragas.

Palikome Vilnių ankstyvą šeštadienio rytą. Kelionė tik iš pradžių atrodė tolima. Įveikus gana nuobodžią atkarpą iki Kauno, pasukome keliu Kaunas - Jurbarkas.

Apie šį kelią prirašyta daugybė istorijų, istorikai apie šias vietas gali pasakoti valandų valandas. Nuo pat Kauno, Panemune nusidriekęs kelias, žavėjo ne tik iš vienos pusės kiek tik akys užmato nusidriekusiais upės vingiais, iš kitos - rudenėjančio miško spalvomis, bet ir lankytinų vietų gausa.

Trumpam sustojame Vilkijoj, miestelyje Kauno rajone. Čia veikia vienintelis Lietuvoje keltas per upę "Vilkynė", kuriuo galima persikelti per Nemuną su visu automobiliu.

Toliau - Seredžius, Veliuona, Raudonė. Pakeliui tikrai yra kur akis paganyti: Belvederio dvaras, Palemono kalnas, Gedimino kalno piliakalnis, Veliuonos dvaro sodyba, Raudonės ir Panemunės pilys... Vienos dienos viską apžiūrėti tikrai nepakaks.

Tačiau mūsų tikslas šįkart keliauti dar toliau. Po pietų pasiekiame Šilutę. Čia nusprendžiame baigti šios dienos kelionę, vakare dar aplankydami Rusnės salą. Ne visi žino, kad Rusnė - vienintelė gyvenama Lietuvos sala. Ją supa pagrindinės Nemuno atšakos Atmata ir Skirvytė, kurios vienas krantas priklauso Rusijai. Rusnės salą lankytojai užplūsta pavasarį, kai čia prasideda kasmetiniai potvyniai.

Rusnėje gausu architektūros ir technikos paminklų: senieji žvejų kaimai, žvejo laukininko etnografinė sodyba-muziejus, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia. Salą neskubant galima apvažiuoti per porą valandų, sustojant pasigrožėti Nemuno Delta prie apžvalgos bokštelio ir užsukant prie Uostadvario švyturio. Ir, žinoma, neišvažiuokite neparagavę žuvies. Jos čia galima įsigyti vos ne kiekvienoje sodyboje. Jei neturės, tikrai nurodys kelią.

Kitą dieną anksti ryte paliekame Šilutę ir po pusvalandžio pasiekiame savo tikslą.Ventės miestelis pasitinka saulėta rudens ramybe, gatvėje žmonių nematyti, tik ant marių kranto stoviniuoja vienas kitas žvejys.

Medžiai ir krūmai prie marių vis dar pilni gyvybės, šakose šokinėja ir čiulba dešimtys paukščių, kuriuos sunku įžiūrėti rytmečio saulės spinduliuose. Nusišypso laimė ir ant marių kranto akmenų pamatome Pilkąjį Garnį, besišildantį saulės atokaitoje.

Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Ventės rago ornitologinė stotis įkurta 1929 m. prof. T.Ivanausko iniciatyva.

Ventės rago ornitologinėje stotyje jau verda darbas. Ornitologai apsupti negausaus būrio smalsuolių pasakoja apie savo darbą.Turistų porelei iš Olandijos labai rūpėjo sužinoti, ar jie pasirinko tinkamą laiką atvykti. Pasak stoties darbuotojų, prognozuoti paukščių skridimą labai sunku.Tai priklauso nuo vėjo krypties, meteorologinių sąlygų.

Laikas buvo tinkamas, tik niekada nežinai kiek paukščių tą dieną skris.Ornitologai viena po kitos nešė iš gaudyklių dėžes su sparnuočiais, čia juos mikliai žieduodavo, patikrindavo ir paleisdavo. Didžiausias džiaugsmas čia susirinkusiems vaikams, kai darbuotojai leisdavo mažyliams paleisti paukščiuką į laisvę ar netgi patikėdavo užmauti žiedelį.


Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir iki šiol neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Ventės ragas patenka į vieną svarbiausių iš Šiaurės Europos į Pietus ir atgal traukiančių paukščių maršrutų, vadinamas Baltosios - Baltijos jūrų migracijos keliu. Šiuo metu per dieną pro Ventės ragą praskrenda 100 - 200 tūkst. paukščių. Geriausiomis dienomis ornitologai sužieduoja 500 - 1000 paukščių.

Daugiausia kikilių, pečelindų, liepsnelių, karetaičių, zylių ir kai kurių kitų. Stotyje sukonstruotos didžiausios Europoje migrantų gaudyklės, migruojantys bei vietinių populiacijų paukščiai gaudomi ir originalios konstrukcijos “zigzaginėmis” gaudyklėmis.

Ventės rago ornitologijos stotį kasmet aplanko tūkstančiai turistų ir gamtos mylėtojų, čia įrengtas nedidelis muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir gausia šių vietų sparnuočių įvairove. Užlipus į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę galima grožėtis Kuršių marių platybėmis,o esant palankiam orui galima pamatyti kitame marių krante esančias auksines Neringos kopas ir, be abejo, palydėti išskrendančius sparnuočius.

Tiesa, jau daugelį metų pasaulyje gyvuoja tradicija pirmąjį spalio savaitgalį organizuoti Pasaulinę paukščių stebėjimo šventę.

Daugelyje šalių ji tapo svarbiausiu paukščių mylėtojų rudens renginiu. Lietuvos ornitologų draugija, spalio 2 - 3 dienomis  taip pat kviečia visus neabejingus gamtai prisijungti prie tūkstančių paukščių stebėtojų iš visos Europos ir išlydėti bei suskaičiuoti išskrendančius paukščius.

Tai puiki proga pabūti gamtoje,bei aplankyti Ventės ragą.