Senovės lietuvių kalba – tarsi poezija

Rašytojas Juozas Šeimys, parašęs kelias knygas, su lietuviais istorijos mėgėjais, turinčiais antikvarinį sfinksą, nupirktą Londono aukcione, kartu iššifravo užrašą senąja lietuvių kalba. Pasirodo, tas sfinksas – ne ant faraono kapo, o yra biblinio Isaoko personažas.

Užrašas skamba taip: kovoj Isaokas aukso jojo. Kovoj Isaokas auksą sėjo. Kovoj jis auka.


Šis užrašas patvirtina, kad senoji arijų lietuvių kalba buvo ne prasta, bet prilygo poezijai arba aforizmams. Įdomu tai, kad Palangos botanikos sode už grafų Tiškevičių rūmų pastatyta įspūdinga Rebekos skulptūra. Rebeka – biblinis personažas, ji ištekėjo už gerokai vyresnio vyro Isaoko, kuriam pagimdė du sūnus dvynius. Kai Isaokas paseno ir apako, gražuolė Rebeka jį gudriai apgavo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lala

lala portretas
Nieko nesupratau... Dviejų sakinių straipsnis.

nesupratus

nesupratus portretas
išgerk purgeno miltelių............''poezijos'' procesui prasidėjus ir sfinksai,ir šeimys prasiverš rebekos konsistencija su antikvariniu užtaisu.........ir tada viskas paaiškės

pRANAŠAS zi

pRANAŠAS zi portretas
Kai Isaokas paseno ir apako, gražuolė Rebeka jį gudriai apgavo. IŠVADA aiški: moterys apgaudinėjo, apgaudinėja ir apgaudinės 100X geriau. MOKYTIS, mokytis ir dar kartą mokytis. Kas pasakė ?
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių