- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prestižinė Vlado Jurgučio premija šiemet skirta ekonomistui Vladui Terleckui už monografiją „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 m.“. Premija, kuri dabar yra 50 tūkst. litų, V.Terleckui skiriama jau antrą kartą.
Premiją skyrė Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija, pranešė centrinis bankas.
„Autorius atliko didžiulę archyvinių šaltinių ir literatūros paiešką, pirmasis ištyrinėjo carinės Rusijos laikais Lietuvoje veikusių kredito įstaigų archyvus. Ši studija turiningai tarsi pratęsia akademiko Antano Tylos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo XVII amžiuje tyrinėjimus“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos narys, premijos skyrimo komisijos pirmininkas Vaidievutis Geralavičius.
V.Terlecko monografijoje surinkta informacijos apie žemėvaldos Lietuvoje rusifikavimo procesą, apie iki šiol dar nežinotas kredito įstaigas – žydų skolinamąsias be palūkanų draugijas.
1999 metais V.Terleckas premiją pelnė už 1995–1999 metais išleistas knygas ir straipsnius apie Lietuvos bankininkystės istoriją. Pagal premijos skyrimo taisykles, praėjus penkeriems metams ji vėl gali būti skiriama.
Nuo 1997 metų V.Jurgučio premija skirta šeštą kartą. Ją yra gavę profesorius Alfonsas Žilėnas už darbus bankininkystės ir finansų srityse, Stasys Sajauskas ir Dominykas Kaubrys - už darbą „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės numizmatika“, Arūnas Dulkis, Juozas Galkas ir Stanislovas Sajauskas - už darbą „Lietuvos monetos“, Antanas Tyla už monografiją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)“ ir Vytautas Valvonis – už darbus bankininkystės, ypač kredito rizikos valdymo, srityje, taip pat už praktinę naudą gerinant rizikos valdymą bankuose bei stiprinant bankų veiklos patikimumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Romanas „Aš patarnavau Anglijos karaliui“ – neįtikėtinas humoro, vaizduotės ir gylio derinys
Kalbėdami apie žymiausius čekų literatūros klasikus nesunkiai prisiminsime Franzą Kafką ar Milaną Kunderą. Su šiais korifėjais gali lygiuotis ir Lietuvoje kiek primirštas, tačiau unikalus ir savitas Bohumilas Hrabalas (Bohumil Hrabal, ...
-
„Nepatogaus kino“ renginiai: nuo miško maudynių iki savigynos pradmenų
Jau rytoj, spalio 8-ąją, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių kino teatruose ir kiekvienų namų ekranuose prasidės dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jo programoje nugulusios rinktinės dokumentikos istorijos ypatingos t...
-
Vilniaus savivaldybė planuoja restauruoti B. Dauguviečio paminklą2
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja restauruoti Boriso Dauguviečio paminklą. ...
-
Mirė Trakų rajono šviesuolė, pedagogė V. Zabarauskienė
Penktadienį, eidama 95-uosius gyvenimo metus, mirė Trakų rajono šviesuolė, pedagogė Vladislava Zabarauskienė. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su operos „Kelionė“ herojais iškeliavo pasitikti ateities1
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pirmąją premjerą naujuose rūmuose, kuri sutraukė didžiulį žiūrovų, atvykusių iš Lietuvos ir Baltijos valstybių, būrį. ...
-
Druskininkuose bus įteiktos Jotvingių premijos1
Druskininkuose, baigiamajame 35-ojo tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ vakare, šeštadienį bus įteiktos literatūrinės Jotvingių premijos. ...
-
Valdovų rūmuose bus eksponuojamas 17 amžiaus liturginis indas2
Valdovų rūmų muziejaus lobyno salėje bus eksponuojamas 17 amžiuje Lietuvoje sukurtas liturginis indas, penktadienį pranešė įstaiga. ...
-
Italijoje rūsyje rastas paveikslas gali būti originalus P. Picasso darbas2
Paveikslas, kurį daugiau nei prieš 60 metų rūsyje Kaprio saloje aptiko prekeivis panaudotais daiktais, gali būti originalus Pablo Picasso kūrinys, teigia meno ekspertai. ...
-
Nepažintas maestro P. Bingelis10
Jurgio ir Ilmos knyga ne apie šventąjį, bet apie Petrą. Žmogų, kuris choro balsais ir vidine ugnimi tirpdė Kauno melomanų, o šokoladu glaistytais sūreliais – mylimos anūkės širdis. ...
-
„Sugar“, arba Spektaklis, kuriame nėra pykčio
Kas nepamena dviejų moterimis persirengusių vyrų ir žaviosios Marilyn Monroe legendiniame Billy Wilderio filme „Džiaze tik merginos“? 1959-aisiais ši nespalvota komedija tapo tikra sensacija, nes pirmą kartą kino ekrane taip ry&scaron...