- Vilma Kilinskienė, menotyrininkė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birštono kurhauzo galerija toliau tęsia iš Birštono kilusių menininkų parodų ciklą ir šįkart jame – Kaune tapybos magistrantūrą bebaigiančios dailininkės Dainos Maslauskaitės (Light) kūryba. Kadaise iš gimtojo Birštono išvykusi studijuoti teisės mokslų, po 20 metų ji grįžo pristatyti savo tikrojo pašaukimo vaisiaus – tapybos parodos "Su šviesa".
Simboliai, spalva ir gylis
Menininkė jau yra surengusi ne vieną personalinę ir dalyvavusi grupinėse parodose, tarpdisciplininio meno projektuose, rengusi performansus, eksponavusi instaliacijas, demonstravusi eksperimentinius filmus. Gimtojo miesto meno gerbėjams ji šįkart pristatė savo kūrybinį kelią nuo figūratyvinės tapybos iki abstrakcijos.
D.Maslauskaitės (Light) kūryba kelia prasmingą susižavėjimą daugiasluoksniais simboliais, intuityviomis spalvinėmis išraiškomis, pasyviu tikrovės suvokimu grįstais kompoziciniais sprendimais, filosofiniu požiūriu į gyvenimo trapumą ir kaip tik tame trapume atsiveriančią jo prasmę.
Figūratyvinė menininkės kūryba stipriai persmelkta simbolizmo apraiškų, sprendžianti monochrominės ir atviros spalvos panaudojimo ir individualaus santykio su spalva ir šviesa problemas.
Figūros idealizuojamos, remiantis klasicistinėmis tradicijomis. Esminė figūratyvinės serijos kūrinių idėja – per simbolius atskleisti pasaulį, mus ir save kaip nedalomą vienį. Simbolizmas, kaip interpretavimo menas, D.Maslauskaitės (Light) kūryboje didina sąmonės vaizdinio gylį.
Daina Maslauskaitė (Light). „Ugninių esybių skrydis“. / D. Kilinskio nuotr.
Pasyvi laiko tėkmė
Kūrėjos abstrakcijose aktuali gestiškumo problematika, akcentuojamos tapymo proceso idėjos, siejančios jos tapybą su abstrakčiuoju ekspresionizmu. Vis dėlto autorės požiūris į nefigūrinę, konkrečiąją tapybą personalizuotas, visai kitoks, nei esame įpratę matyti Lietuvos abstrakcionistų kūriniuose.
Dailininkė teigia, kad jos kūrybai stiprią įtaką daro meditacijos, tad nestebina ir kūriniuose juntamas pasyvaus laiko tėkmės fiksavimo momentas, akimirkomis priartinantis jos kūrybą prie rytietiškai dailei būdingo kontempliatyvumo. Prisiminkime, kad tradicinės kinų dailės meistro garbės reikalas buvo užfiksuoti savo viziją iš karto, kol jo dar neapleido įkvėpimas.
D.Maslauskaitė (Light) taip pat teigia, kad temą ji medituodama brandina savaitę ar net ilgiau, o paveikslu atėjusi vizija gali tapti ir vos per vieną vakarą. Rafinuotas domėjimasis grynosios tapybos problemomis menininkės kūriniuose nuolatos susipina su spontaniško impulso proveržiais, atspindinčiais dzen doktrinos teiginį, kad neatsikratęs racionalaus mąstymo žmogus negali pasiekti prašviesėjimo, o būtent jis ir yra tapytojos kūrybinė siekiamybė.
Kūriniai ne tik žavi estetiškai, bet ir skleidžia harmonizuojančią energiją.
Šviesa, spindėjimas, švytėjimas, kurie pirmiausia svarbūs kūrinių turiniui, idėjai, greta šios savo misijos D.Maslauskaitės (Light) kūryboje atlieka ir reikšmingą estetinę funkciją, kurdami fantastišką nepaprasto grožio pasaulį, subalansuodami formas ir nukreipdami žiūrovo akis norima linkme. Estetinį poveikį žiūrovui daro ir puikiai dailininkės įvaldyti dideli formatai, savo dydžiu sustiprinantys iš kūrinių plūstančios šviesos įspūdį.
Dalis D.Maslauskaitės (Light) abstrakcijų sukurta pagal žymiąsias Ludvigo van Beethoveno simfonijas.
Daina Maslauskaitė (Light). „Motinystė“. / D. Kilinskio nuotr.
Pažinimo kelionė
Antroji abstrakcijų dalis – tarsi savotiška šiuolaikinė asmeniniam pamaldumui skirtų devocinių paveikslų pakaita. Tai kūriniai, skirti žiūrovo individualiems dvasiniams poreikiams išgryninti, vidinei šviesai. Kūriniai ne tik žavi estetiškai, bet ir skleidžia harmonizuojančią energiją.
Nors parodoje eksponuojami figūratyvinės ir abstrakčiosios dailės kūriniai meninės išraiškos ir stiliaus prasme tarsi atstovauja dviem skirtingiems pasauliams, į prasminę vienovę juos suveda tiek simbolizmu persmelktam figūratyvizmui, tiek abstrakcionizmui būdingos iracionalistinės nuostatos.
Po regimąja tikrove slypinčio intuityvaus giliaprasmio prado paieškos sieja D.Maslauskaitės (Light) kūrybą su žymiausiais Lietuvos simbolistais – Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir jo mokytoju Kazimieru Stabrausku, XX a. pr. dailininkų mistikų (draugija "Sursum corda" ir pan.) kūrybos principais.
Pati autorė, paklausta, kas jai yra kūryba, atsako: "Tai sakrali savęs ir pasaulio pažinimo misterija. Turiu misiją dėl savęs ir kitų – keliauti į degančią sakralią šviesą savyje, transformuotis toje šviesoje, o šią kelionę nuolat kūnyti mene."
Daina Maslauskaitė (Light). „Sugrįžę į rojų. Vizija I“. / D. Kilinskio nuotr.
Kūrėjos tapyboje regimi dvasiniai filosofiniai ieškojimai, atsiskleidžiantis nepaprastai gilus, sudėtingas vidinis pasaulis, subtiliai ir estetiškai įkūnytos jos meninės vizijos liudija ne tik menininkės profesionalumą, bet ir žmogiškąją gelmę.
Simbolinę transcendentinio žinojimo versmę atveriantis paveikslų turinys kartais kelia pojūtį, kad tapymo procese ne D.Maslauskaitės (Light) ranka vedžiojo teptuką, o kažkokia aukštesnė jame įsikūnijusi jėga. Toks atsidavimas šiam mistiniam vedliui veikiausiai ir yra stiprioji menininkės pusė, nelikusi nepastebėta parodos lankytojų, tarpusavyje atidarymo metu besišnekučiavusių apie tai, kad iš kūrinių juste justi, kad tai "ne šiaip įprasta tapyba, o kažkas iš vidaus išspinduliuota".
Kas? D.Maslauskaitės (Light) paroda "Su šviesa".
Kur? Birštono kurhauzo galerijoje.
Kada? Veikia iki spalio 21 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas1
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!3
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...