- Audra Avižiūtė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vieši Čekijos Respublikos kino plakatų paroda, kuri primena ilgą šios šalies kinematografijos istoriją – pirmieji garsiniai filmai tuometinėje Čekoslovakijoje pasirodė dar 1930 metais.
Juos reklamavusius plakatus lengva atskirti nuo nebyliojo kino plakatų. Charakteringu bruožu tapo keleto motyvų ir figūrų dėlionė, papildyta ryškių spalvų paletėmis. Daugiausia dominuoja aktorių galvos, tačiau nemažai ir viso kūno detalių, fone kartais matomi filmų kadrai.
Pagrindiniu pavyzdžiu kino plakatų autoriams tapo amerikietiški kino plakatai. Labai realistiškas filmų, ypač vakarietiškų, nuotraukų perpiešimas buvo gana dažnas reiškinys, tad ši tendencija neaplenkė ir plakatų dailininkų Čekoslovakijoje. Daugiausia dominuoja aktorių galvos, tačiau nemažai ir viso kūno detalių, fone kartais matomi filmų kadrai. Kiek vėliau plakatuose atsiranda ir filmo režisierių, aktorių vardai, vėliau ir filmų platintojų pavadinimai, stengiamasi atspindėti ir šios šalies realijas.
„Tie plakatai buvo vertinami labai blogai: kritikai sakė, kad čia kičas, jie nesuprato plakatų prasmės. (...) Plakatai yra labai aukšti ir siauri, o jų dailininkai stengėsi piešti ir daryti juos taip, kad žmonės matytų aktorių veidus, nes jie buvo žvaigždės, kurios viliojo žmones eiti į kiną“, – pasakoja parodos kuratorius Jindrichas Čeladinas.
Parodoje apstu ir itin senų plakatų, tačiau palyginti juos su lietuviškais, deja, yra itin sudėtinga. Tarpukaryje kurti lietuviški kino plakatai buvo sunaikinti ar išgabenti iš šalies per Antrąjį pasaulinį karą. Kokie jie galėjo būti, galima tik spėti žvelgiant į tuometes skrajutes, programėles.
Daugiau apie parodą ir lietuviškus kino plakatus – reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...