- parengė Karolina Marcinkevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Garsi Latvijos ir Rusijos atlikėja Laima Vaikulė gyvenime patyrė daug: nuo abortų iki onkologinės ligos, karjeros šuolių ir nuopuolių. Tačiau ir neigiamas gyvenimo akimirkas ji vertina kaip patirtį, padariusią ją įdomia ir išmintinga asmenybe.
Rusijos atlikėja iš Latvijos
Žurnalistams Rusijoje pasiteiravus, kaip ją priima gimtojoje Latvijoje, L. Vaikulė nusišypsojo: „Dabar tikrai gerai. Anksčiau, kai koncertuodavau Latvijoje, sakydavo, kad aš esu Rusijos atlikėja, o Rusijoje mane pristatydavo kaip svečią iš Latvijos. Aš į tai nebereaguoju. Nustojau reaguoti“, - prasitarė pašnekovė.
Tačiau atlikėja pripažįsta, jog ir po daugelio metų Rusijoje ji išlieka tikra latve. „Dalis latviškos kultūros visada yra manyje. Baltijos šalys, man atrodo, yra panašios į Kazachstaną. Mes gerbiame vyresnius žmones. Tai yra kultūros dalis. Aš esu iš Latvijos, bet esu atlikėja, kuri buvo populiari Sovietų sąjungoje, o dabar – ir visame pasaulyje“, - atviravo L. Vaikulė.
Sovietmečio nesiilgi
Tik štai prakalbus apie Sovietų sąjungą žinoma artistė panyra į nostalgiją ir su malonumu prisimena gastroles ir smagius vakarėlius, kuriuose dalyvaudavo ir Igoris Krutoj, Valerijus Leontjevas ir net pati primadona Ala Pugačiova.
Tačiau, anot L. Vaikulės, naujieną apie Sovietų eros pabaigą ji priėmė džiugiai. „Tuo metu reikėjo būti žemiau žolės ir tyliau vandens. Tai visiškai neatitiko mano charakterio. Turėjau problemų dėl išvykimo į užsienį. Man paprasčiausiai buvo uždrausta išvykti. Lydėdavau draugus ir galvodavau, kad tai baisi neteisybė. Todėl žlugus Sovietų sąjungai jaučiau didelę laisvę. Be abejo, praradome tikėjimą saugiu rytojumi. Jautėmės saugūs, nes nebuvo ko prarasti. Kai nieko neturi, nėra ką ir prarasti. Šiandien kitaip: stengiamasi uždirbti kuo daugiau pinigų, pasiekti, nes norisi kuo daugiau nusipirkti, turėti“, - prisiminė paprastų darbininkų šeimoje užaugusi dainininkė.
Anot atlikėjos, šiandien artistai yra išlepinti. Jie keliauja pirmąja klase, gyvena geriausiuose pasaulio viešbučiuose ir leidžia sau išties daug. „Sovietmečiu buvo kitaip. Paprasčiau. Visi buvome vienodi. Galėjome tiesiog sėdėti virtuvėje ir iki paryčių nuoširdžiai kalbėtis“, - kalbėjo ji.
Amerika dovanojo gyvenimą
Tikėdama, kad Dievas jai duoda išties daug L. Vaikulė ir apie vėžį kalba ne su apmaudu ar pykčiu, o supratingai, priimdama tai kaip naują ir vertingą patirtį.
„Dievas man duoda tikrai daug. Aš dirbau su geriausiais prodiuseriais. Turėjau galimybę dirbti ir Amerikoje. Ten man siūlė vaidinti Brodvėjuje. Tačiau vėliau mano gyvenime įvyko vertybių pervertinimas. Aš supratau, kad noriu būti ten, kur yra mano šeima, artimieji, klausytojai.
Tie keleri metai man parodė, kaip reikia dirbti užsienyje. Aš supratau, kaip galima įrašyti muziką, kaip reikia kalbėtis su žmonėmis. Galiausiai, išmokau šypsotis. Amerika išgelbėjo mano gyvenimą“, - apie patirtis pasakojo garsi dainininkė.
Ne kartą interviu L. Vaikulė yra atvirai prisipažinusi apie ją kankinančią depresiją. „Tai tarsi antras mano vardas. Aš esu laiminga, tačiau pakaktų vieno skambučio ar blogos žinios tam, kad tapčiau liūdna. Tačiau tai reiškia ir brandą, mokėjimą užjausti, išgyventi, suprasti kitus žmones“, - samprotavo artistė.
Nemoka pavydėti
Rusijos šou pasaulyje nuolat daug apkalbų, gandų ir intrigų, tačiau L. Vaikulei visuomet pavyksta išvengti to ir be dirbtinių skandalų išlikti populiaria. „Mus gali įžeisti tiek, kiek mes įsižeidžiame. Mano puikūs santykiai su aplinkiniais. Nežinau, kas tas pavydas. Man pasisekė. Galbūt man tiesiog nebuvo ko pavydėti, todėl to ir neišmokau. Tik asmenybės ir įdomūs žmonės gali tapti žinomais“, - kalbėjo 1986-aisiais išgarsėjusi atlikėja.
Anksčiau nemėgusi kalbėti apie savo ligą Laima Vaikulė staiga sutiko duoti atvirą interviu Oksanai Puškinai, kurio metu atskleidė, kad anksčiau jai diagnozuotą vėžį laikė savo asmenine patirtimi, kuri kitiems negali būti naudinga.
„Sunkiai sergant nesinori apie tai kalbėtis. Tačiau Amerikoje aš supratau, jog jei žmogus praranda viltį, jis gali išgirsti tai, kas jam suteiks naują viltį gyventi toliau. Ši sunki liga padarė mane geresne. Iki ligos buvau niekam neįdomi ir kvaila. Maniau: kas gali būti gero ligoje. Tačiau dabar suprantu. Žmogus, kuris nieko neišgyveno – yra visiškai neįdomus“, - atskleidė ji.
Diagnozuotas krūties vėžys ją taip pat privertė perskaityti ne vieną psichologinę knygą, geriau suprasti save ir kitus. „Ne vienas juk pagalvojame, kodėl kažkas gali taip paprastai gyventi ir tik mėgautis gyvenimu, tuo, kas jau yra užtarnauta, o kažkas turi sunkiai dirbti, bet ar tas žmogus, kuris viską ir taip turi, ar jis gali tapti geru draugu, iš širdies pakalbėti? Labai tuo abejoju., - savo mintis dėstė atlikėja - Vaikai, kurie miršta maži ar turtingų tėvų vaikai, kurie nieko nesiekia, ateina tik dar kartą pažiūrėti į gyvenimą. Jie tiesiog mėgaujasi ir gyvena“.
Pakeitė tikėjimą
Perskaitytos knygos, išgyvenimai ir įtampa L. Vaikulę privertė priimti stačiatikių tikėjimą. Nors visi jos šeimos nariai ir yra katalikai, šį žingsnį dainininkė priėmė po ilgų apmąstymų ir, anot jos pačios, labai natūraliai.
Ir tik vėliau tai buvo susieta su noru išpirkti savo nuodėmes už pasidarytus du abortus. „Jei mama būtų žinojusi, tikriausiai aš nebūčiau pasidariusi nei vieno aborto“, - kartą žinomam Rusijos žurnalistui Andrejui Malachovui atskleidė ji.
Praeityje likę abortai paliko didelį randą L. Vaikulės gyvenime. Tik meilė scenai ir besąlygiškas atsidavimas savo klausytojams jai padėjo ištverti visus gyvenimo išbandymus.
„Jei galiu ko nors gailėtis gyvenime, tai tik to, kad netapau chirurge. Nuo pat vaikystės svajojau tapti medike, chirurge. O kuo aš tapau? Tikriausi likimas tikrai yra. Mano svajonės buvo išmestos ir tapau dainininke. Tik scenos į nieką neiškeisčiau“, - užtikrintai kalba atlikėja.
Kas? Laimos Vaikulės ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas
Kur? Kauno „Žalgirio" arenoje
Kada? Kovo 8 d. 20 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...