- Auksė Podolskytė, žurnalas „370“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: kas naujo šiemet?
-
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: kas naujo šiemet?
-
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: kas naujo šiemet?
-
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: kas naujo šiemet?
-
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: kas naujo šiemet?
-
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: kas naujo šiemet?
-
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: kas naujo šiemet?
Praėjusiais metais prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ kvietė susitikti (tema – „Susitikimai“), 2018-aisiais siūlo į pasaulį pažiūrėti kito akimis, patirti tai, kas svetima. 13-ąjį kartą žiūrovai turės progą susipažinti su naujausiais prancūzų filmais, o retrospektyvų metu prisiminti kultinius režisierius ir aktorius. Ta proga skubame pateikti gaires, ko laukti (arba nepražiopsoti) sausio 25–vasario 11 d. vyksiančioje frankofonų kino šventėje.
Pagrindinėje programoje „Svečias kasdienybėje“ šiemet šeši filmai, iš kurių bene labiausiai išsiskiria „Barbara“ (Barbara, 2017), „Ponia Haid“ („Madame Hyde“, 2017) ir „Occidental“ (Occidental, 2016).
Pirmasis – Mathieu Amalrico biografinis filmas pasakoja apie Europoje nežinomą, tačiau prancūzų mylimą dainininkę Barbarą. Už šį vaidmenį aktorei Jeanne Balibar, kurią taip pat išvysime kitame festivalio filme „Menininko portretas“ („Le dos rouge“, 2015), daugelis negaili pagyrų. Čia galima paminėti, kad „Menininko portreto“ režisierius Antoine Barraudas atvyks pristatyti savo filmo. Grįžkim prie „Barbaros“. Svarbu pabrėžti, kad M.Amalrico filmas nėra įprasta biografinė drama. Režisierius sukūrė filmą filme – pagrindinis herojus, kurį vaidina M.Amalrico, yra režisierius. J.Balibar vaidina aktorę, besiruošiančią įkūnyti garsiąją dainininkę. Skamba šiek tiek painiai, bet intriguoja.
Keistuoliu pramintas prancūzų režisierius Serge Bozonas sukūrė savo „Daktaro Džekilo ir pono Haido“ versiją, pavadinimu „Ponia Haid“. Kartu su ilgamete scenariste Axelle Ropert jis vaizduoja baikščią fizikos mokytoją (ją vaidina Isabelle Huppert, už šį vaidmenį Lokarno kino festivalyje gavusi geriausios aktorės apdovanojimą), kurios gyvenime po įvykio asmeninėje laboratorijoje (kiek vidurinės mokyklos mokytojų turi tokias laboratorijas?) naktimis pradeda dėtis neįtikėtini dalykai. Ekscentriškas ir vietomis juokingas S.Bozono filmas patiks ne tik pedagogams.
Ar esate girdėję apie menininką ir režisierių Neïlą Beloufa? Būsimas filmų, skulptūrų ir instaliacijų kūrėjas norėjo kurti komiksus, tačiau dėl nepakankamai išlavintos rankos pasuko į grafinį dizainą, kuris jam greitai nusibodo. Būtent tada prancūzo-alžyriečio gyvenime atsirado vaizdo menas. 2007 m., kai kartu su kurso draugais buvo išsiųstas į Malį, N.Beloufa sukūrė pirmąjį trumpą dokumentinį filmą, kuriame vietiniai apie ateitį kalba esamuoju laiku. „Žiemos ekranai“ rodys jo vaidybinį filmą „Occidental“. Tai komiškas trileris, kuriame stilingai susiplaka įvairūs kino žanrai. Ypatinga kinematografija ir garsu pasižyminčioje, 8-ąjį dešimtmetį menančioje juostoje vaidina Lietuvoje rodyto filmo „Ornitologas“ (O Ornitólogo, 2016) aktorius Paulas Hamy.
Be A.Barraudo festivalyje šiemet svečiuosis armėniškų šaknų turinti režisierė ir fotografė Valérie Massadian. Jaunoji kūrėja pristatys antrąjį savo filmą „Mila“ (Milla, 2017), kuriame atskleis jaunos merginos portretą ir jos virsmą moterimi.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga „Žiemos ekranuose“ atsirado programa „Amžiaus kronikos“, skirta praeities vizualiajai kultūrai perteikti. Į ją įtraukti mažiau žinomo Naujosios bangos atstovo Jacqueso Roziero darbai. Tai neseniai restauruoti trumpametražiai jo filmai „Paparacai“ („Paparazzi“, 1963), „Bardot ir Godard’as“ („Le Parti des choses: Bardot et Godard“, 1963) ir pilnametražis filmas „Sudie, Filipina“ („Adieu Philippine“, 1962). Į šią programą taip pat įtraukti du filmai, kurių veiksmas sukasi Paryžiuje; Nicole's Védrès filmas „Paryžius, 1900-ieji“ („Paris mil neuf cent“, 1948) ir Luco Moulleto komedija „Alkazaro kėdės“ („Les sièges de l’Alcazar“, 1989) apie vienas kitą pamilusius sinefilus. Kur kitur, jei ne kino teatre, tai galėtų atsitikti?
Poetiškai vaizduoti visuomenės paribius ir jų veikėjus puikiai sekėsi režisieriui Jeano Pierre Melville. 100-ųjų jo mirties metinių proga bus rodomi ankstyvieji ir garsiausi – „Samurajus“ („Le samouraï“, 1967), „Skundikas“ („Le doulos“, 1962), „Šešėlių armija“ („L’armée des ombres“, 1969) – Naujosios bangos krikštatėviu vadinamo kino kūrėjo darbai. Iš ankstyvosios autoriaus kūrybos galima paminėti vaidybinį filmą „Bobas lošėjas“ („Bob le Flambeur“, 1955). Tai pirmasis J.P.Melville kriminalinis filmas, kurio veiksmas vystosi Monmartro gatvėse.
Festivalio organizatorių kvietimu atvyksta prancūzų fotografas André Perlsteinas, dirbęs su režisieriumi J.P.Melville. Prancūzų institute vyks jo fotografijų paroda.
Prancūzų Naujosios bangos ikona. Female fatale. Anot Orsono Welleso, ji buvo geriausia pasaulyje aktorė. Tai prancūzų kino deivė Jeanne Moreau. Praėjusiais metais mirusios aktorės garbei festivalyje bus rodomi du filmai, kuriuose ji sukūrė pagrindinius vaidmenis: Louiso Malle režisuota juosta „Liftas į ešafotą“ („L’ascenseur pour l’échafaud“, 1957) ir trečiasis, vienas garsiausių François Truffaut režisuotų vaidybinių filmų „Žiulis ir Džimas“ („Jules et Jim“, 1962).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Negali patikėti savo akimis: stulbinantis balerinos šokis plinta it virusas
Prancūzų balerina ir choreografė Victoria Dauberville nepaliko abejingų – plintantis jos šokio vaizdo įrašas toks vizualiai stulbinantis, kad internautai negali patikėti, jog tai – ne dirbtinio intelekto kūrinys. ...
-
Demi Moore pagerbta „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimu
Demi Moore (Demi Mur) penktadienį gavo geriausios aktorės „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimą, patvirtindama savo, kaip favoritės lenktynėse dėl „Oskarų“, statusą. ...
-
Ragina atkreipti dėmesį į informaciją: ši baleto trupė nėra Ukrainos atstovė
Kultūros ministerijai penktadienį buvo pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje informacija, jog į Lietuvą su gastrolėmis atvykstanti baleto trupė „Kyiv Grand Ballet“ nėra Ukrainos atstovė. ...
-
Draugystė užgimė per simbolius
A. ir P. Galaunių namų-muziejuje – tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės tautiškumo pamokos ir užsimezgusi moteriška draugystė. Kiekvienas antradienis mokinėms – tarsi šventė. ...
-
Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų
Kolekcininko Edvardo Mickevičiaus namai pilni lėkščių: pačių įvairiausių, alsuojančių istorija ir menininkų išmone. Jų sukaupęs daugiau kaip 1 tūkst. Tarp jų – ir uošvio kurti dirbiniai. ...
-
į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus šiemet pretenduoja 93 scenos meno darbai
Šiemet į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus pretenduoja 93 scenos meno darbai, praneša Kultūros ministerija. Iš šio sąrašo Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija pagal atskiras kategorijas ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda Rytprūsiams atminti
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidaryta tragiškai žuvusio klaipėdiečio fotomenininko Raimundo Urbono fotografijų paroda „Nuo sienos iki sienos“. Joje ketinama pristatyti vieną svarbiausių fotografijų ciklų „Rytų P...
-
Kritikuoja atranką į „Euroviziją“ Lietuvoje: kasmetis cirko karavanas
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja dabartinę atrankos į „Euroviziją“ tvarką. Jo teigimu, pagal ją neįmanoma atrinkti stipraus atlikėjo. ...
-
Mada kaip visuomenės veidrodis
Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia paroda „Pasikalbėkime“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto projektas, kviečiantis pažvelgti į madą kaip į ve...
-
Holokaustas Lietuvoje: faktai, kontekstai, diskusijos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio, dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis ir naujais istoriniais duomenimis papil...