- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Vyriausybės rūmuose pristatytas unikalus kauniečio fotomenininko Rymanto Penkausko projektas „Sub Specie Aernitatis“ (iš lotynų k. – „Amžinybės požiūriu“). Menininko sumąstytas dar sovietmečiu, realiai įgyvendinti pradėtas 1990-aisiais, su pertraukomis tęsiamas ir šiuo metu, – tikrų tikriausia vizualių technologijų mįslė.
Tai naudojant ne kompiuterines programas, bet savitą fotografavimo būdą ir metodus sukurtos fotografijos. Taigi tai išties ne nuotraukos, o fotografijos – šviesoraščiu sukurti darbai apie amžinybę. Nors kas ji yra, niekas iš tiesų nežinome, menas tuo ir nuostabus, kad gali byloti net apie tai, ko nė vienas iš mūsų nėra matęs.
Kas gi toji amžinybė? Ar neįvardijamas ilgesys, žmogų lydintis visą gyvenimą, ar nuojauta, kad po mirties vis dėlto kažkas lieka, o gal tikėjimas, dievoieška? Tačiau jei mes toli gražu nesame amžini, iš kur tas dėmesys amžinybei, kurios negalime pažinti, tiesą sakant, nepajėgūs net jos įvardyti.
Prarasti prisiminimai, 1990 m. R. Penkausko nuotr.
Vis dėlto galime apie ją kalbėti. Keista, bet galime. Ir net kažkaip susikalbėti, nes ji tarsi turi savą kontekstą ir, nors kiekvienas mūsų subjektyviai jį interpretuojame, vis dėlto galime kalbėti kaip apie objektyvią ką? Būtį? O gal kaip tik – nebūtį?
Ar galima nebūtį, o gal nebūties būtį užfiksuoti? Pamačius fotomenininko kūrinius, atrodo, kad galima.
Ar R. Penkausko fotografijose užfiksuota būtis, ar nebūtis? Regis, nebūtis (jose lyg ir mažai gyvybės, o jei ir yra, ji tarsi jau buvusi, savotiškai fosiliška), tuomet ar galima nebūtį, o gal nebūties būtį užfiksuoti? Pamačius fotomenininko kūrinius, atrodo, kad galima – kūriniai netgi įtvirtina savitą amžinybės objektyvumą: daugelis sako regintys juose amžinybės atspindį.
R. Penkauskas yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavęs keliasdešimtyje bendrų parodų – jis dažnai į bendras parodas kviečiamas dailininkų ir nenuostabu, nes jo fotografijos itin tapybiškos. Beje, menininkas ne kartą yra pavadintas lietuviškuoju René Magritte’u, pagal garsųjį belgų siurrealistą, vaizdavusį daiktus neįprastoje aplinkoje. Nors R.Penkausko fotografijose ironijos, žaismės yra ne tiek daug, kiek minėto dailininko darbuose, tačiau, žvelgiant atidžiau, jos tikrai galima rasti nemažai.
Našlės sielvartai, 2016 m. R. Penkausko nuotr.
Tarkim, fotografijoje „Juodosios saulės užtemimas“ susiraukšlėjusio grybo kepurė virsta didžiule, apokaliptine saule. Kitoje senoviškas buities rakandas virsta didingais laiptais, beje, daugeliui, kurie nepasidomi kūrinio pavadinimu, atrodo, kad jie veda į dangų, tačiau fotomeninkas išties magritiškai šypsosi ir tvirtina, kad laiptai (jeigu, apskritai, tai laiptai) yra į Žemę (fotografija „Sugrįžimas į Žemę“).
Vaikystės uosto švytury, 2015 m. R. Penkausko nuotr.
Projekto „Sub Specie Aeternitatis“ fotografijos buvo eksponuotos bendrose parodose Vokietijoje, Uzbekijoje, nemažai fotomenininko darbų yra įsigiję privatūs asmenys ir įvairios organizacijos Lietuvoje ir užsienyje. Autorius yra apdovanotas prizais įvairiuose tarptautiniuose konkursuose (bene žymiausias jų – žiuri prizas UNESCO globojamoje tarptautinėje parodoje „Humanity Photo Awards 2009“ už Lietuvių liaudies tautinio kostiumo fotografijų koncepcijos sukūrimą ir atlikimą). Už kūrybinę veiklą 2014 m. R. Penkauskui suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Nesvarumo būsena, 2016 m. R. Penkausko nuotr.
R.Penkausko fotografija – bandymas naujai atskleisti žmogiškosios būties prasmę, laiko, egzistencijos trapumo ir išlikimo temą. Atsisakius mene susiformavusios natiurmorto sampratos, slopinant fotografuojamų objektų materialiąją vertę ir paskirtį, R. Penkausko kūriniai perteikia savitą požiūrį į fotografuojamus objektus ir reiškinius, sukuria aurą, nuteikiančią žiūrovą apmąstymams, pakylėjančią jo dvasią į kitą lygmenį, suteikia galimybę laikinai užsimiršti esamą būties akimirką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vienas „gezas“ trijuose asmenyse: poetas-gidas-mokytojas Jovaras Kelpšas
„Džiaugiuosi, kad galiu laužyti standartus, nes normų nenorėjau laikytis ir studijų metais. Na, gaila, kad esu tik vienas įvairesnis paukštis ir aplink save jaunų kuriančių autorių filologų beveik nesutinku“, – sakė Kauno m...
-
Dalai Lamos gimtadieniui – knygos pristatymas ir žurnalisto G. Kajėno pokalbis su leidėju
Ketvirtadienį, liepos 4 d., 18 val. Lukiškių aikštėje veikiančioje Vasaros skaitykloje „Vilnius skaito“ vyks įdomus pokalbis „Įkvepianti istorija apie vieną garsiausių mūsų laikų asmenybių – Dalai Lama XIV&ldqu...
-
Daugiau meno Vilniuje: kūrėjai kviečiami teikti pasiūlymus „Kuriu Vilnių“ programai
Prasideda kasmetinės meno rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ paraiškų teikimo etapas. ...
-
Kultūros paminklais paskelbti dešimt objektų1
Kultūros paminklais paskelbti dešimt objektų, dauguma jų susiję su pokariu vykusia partizanų kova. ...
-
Kultūros komitetas nepritaria M. Lingės siūlomiems LRT finansavimo pokyčiams
Parlamentinis Kultūros komitetas trečiadienį nepritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės inicijuojamiems Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo pokyčiams, siūlo juos tobulinti. ...
-
Naujas Noe Kuremoto projektas „Shodō“: kelionė idealo link
Pasarčių kaime (Rokiškio r.) su vyru Edvinu ir trimis vaikais, dešimčia avių, dvylika vištų, dviem šunimis ir kate gyvenanti keramikė Noe Kuremoto-Vavilovas jau pristatė keletą savo kūrybos projektų „370“. Ji t...
-
Siekis – diskredituoti Dainų šventės įvaizdį?8
Jubiliejinė 100-mečio Dainų šventė atvilios į sostinę tūkstančius dalyvių ir žiūrovų, tai renginys, skirtas džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi. Uostamiesčio ir Klaipėdos rajono dainininkai bei šokėjai, jau repetuojantys b...
-
Kalnų parko estradoje Vilniuje – Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“
Vilniuje tęsiasi šimtmečio Dainų šventės renginiai – Kalnų parko estradoje trečiadienį vyks Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. ...
-
Pratęstas terminas deleguoti Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjus
Daliai organizacijų laiku nepateikus Lietuvos kultūros tarybą rinksiančių rinkėjų, terminas deleguoti šiuos asmenis pratęsiamas iki liepos 8 d., antradienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Modernioji architektūra regionuose: (ne)atrasti perliukai
Tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijoje taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Su Kudirkos Naumiestyje esančia šio stiliaus arc...