Menininkė tvirtina, kad komiksai gali būti labai įvairūs, o dar su tuo nesusipažinusiems siūlo apsilankyti ketvirtadienį prasidėjusioje pirmame tarptautinis komiksų festivalyje Vilniuje „Komiksų dienos“.

– Komiksai Lietuvoje nėra labai populiarūs. Bent jau ne tokie populiarūs kaip, pavyzdžiui, Belgijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, Briuselio centre ant pastatų išpaišyti herojaus Tintino nuotykiai. Pas juos komiksų tradicijos gilios. Kodėl Lietuvoje neprigijo komiksų tradicija taip, kaip kitur?

– Labai sunku atsakyti, vartojant tokius terminus, kaip „tradicija“, kodėl prigijo ar neprigijo. Taip pat galima kalbėti apie literatūros žanrus, pavyzdžiui, kriminalinį romaną, maginės ar mokslinės fantastikos kūrinius. Kriminalinis romanas Lietuvoje kažkodėl neprigijo, neturime stiprios tradicijos, o maginė ar mokslinė fantastika – atvirkščiai: kuriasi fantastų klubai, buvo leidžiami ir lietuvių, ir užsienio autorių kūriniai.

Bandant atsakyti, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip, yra daug visokių spekuliacijų. Pavyzdžiui, Ernestas Parulskis siejo su kriminalinio arba fantastinio romano tendencijas su nusikalstamumo lygiu šalyje, vyraujančia religija. [...] Man atrodo, tokių paaiškinimų gali būti labai daug.

Dėl komiksų įvairių paaiškinimų taip pat galėtų būti labai daug. Komiksas labai susijęs su stipria pasakojimo tradicija, nes tai dažniausiai yra pasakojimas. Taip pat jis susijęs su stipria vizualine tradicija, nes tai – vaizdinis pasakojimas.

Nežinau, kodėl atsitiko būtent taip, kad turime gerą, stiprią poetinę tradiciją, bet nėra stiprios pasakojimo tradicijos. Gal įtakos turi tai, kad Lietuvoje nėra stiprios pasakojimo tradicijos, lietuviškų romanų. Turiu omenyje, jų yra, bet tai nelaikoma stipriausiu žanru. Gal dėlto susidarė tokia situacija su komiksais.

– Ketvirtadienį Vilniuje prasideda pirmasis tarptautinis komiksų festivalis. Galbūt tai yra ženklas, kad komiksai pamažu tampa įdomūs ne tik juos piešiantiems, bet ir tiems, kurie juos gali paskaityti?

– Taip, manau, kad komiksai tampa įdomūs. Jų įdomumas stipriai susijęs su interneto atsiradimu ir paplitimu, nes interneto sraute vartotojai informaciją apdoroja labai greitai, galima prieiti prie labai įvairių komiksų.

Atsiranda įvairių būdų papasakoti, perteikti emociją, pavyzdžiui, parteikiant paveiksliuką, parašant porą žodžių ir nubrėžiant rodyklę į personažo burną. Gal kai kas sakytų, kad tokių komiksų kokybė nėra labai aukšta, palyginus su ilgomis pieštinėmis istorijomis, tokius komiksus skaito ir žino daug kas. Galbūt susidomėjimas dėl to ir didėja, nes tai nėra kažkoks išskirtinis, nišinis žanras, kurio reikia žinoti, kur ieškoti. Tai yra visur internete.

– Nauja Jūsų išleista knygelė, taip vadinamas zinas, pavadinta „Books Will Tear Us Apart“ (liet. „Knygos mus išskirs“). Gal galite paaiškinti, kas tas zinas ir apie ką šis Jūsų zinas?

– Zinas yra savarankiškai išleista knygelė, kuri leidžiama ne su leidykla, o atsispausdinant, surišant, prekiaujant asmeniškai arba knygynuose. Tai mano antrasis asmeninis zinas. Pirmasis vadinosi „I Have No Teeth“ (liet. „Aš neturiu dantų“). Po to leidome ziną su kitomis komiksų autorėmis Akvile Magicdust, Viktorija Ežiuku ir Asta Did. Leidome zinų rinkinį, kuris vadinosi „Miestų istorijos“.

Kadangi pastaruoju metu dariau daug lietuviškų komiksų (leidome „10 litų“, „Miestų istorijas“, dar darau komiksą „Heraklis“), pagalvoju, kad jau seniai nebedariau kažko anglų kalba. Turiu keletą gerbėjų kitose šalyse, todėl nusprendžiau išleisti ziną anglų kalba „Books Will Tear Us Apart“. Jis apie literatūrą.

– Kodėl apskritai pasirinkote piešti komiksus ir per juos reikšti savo mintis? Ką pavyksta perteikti jais, ko neišeitų padaryti per kitą mediją?

– Žinoma, vertimo iš vienos medijos į kitą problema visada egzistuoja, bet žmogui, kuris gerai įvaldęs kažkurią mediją, turbūt nėra ribų. Su komiksais gerai tai, kad jie (bent jau mano piešiami komiksai) greitai padaromi.

Komiksas komponuoja ir žodį, ir tekstą, ir vaizdą. Man labai patinka, kad gali perteikti išraiškas ir emocijas. Kai vedu komiksų dirbtuves, dažnai sakau – įsivaizduokite, kad kažkam pasakojate apie situaciją ir taip nori perteikti emocijas, kad net neužtenka žodžių. Visa tai galima parodyti per komiksus ir tau padaryti net ekspresyviau nei vaidinant ar fotografuojant. Tiesiog nupieši dideles akis per visą veidą,  nupieši burną per pusę puslapio, ir viskas aišku.