Geriausias gyvenamasis namas planetoje. Kažin ar toks egzistuoja, nes kiekvienam žmogui svarbūs savi kriterijai. Vis dėlto, vertindami architektūrą, ekspertai ryžtasi tokį titulą suteikti vienam iš naujai pastatytų namų.

Sienos – tarsi stelažai

Neseniai Singapūre surengtame Pasaulio architektūros festivalyje (World Architecture Festival (WAF)), be kitų, yra nominacija Geriausias pasaulio namas. Šiemet ją pelnė vietnamiečio Vo Trong Nghia komandos kūrinys. Šis 36 metų architektas yra nuskynęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą už ankstesnius savo darbus.

Pagal jo projektą Vietnamo mieste Saigone (oficialiai vadinamame Hošimine), pastatytas keturių aukštų namą 30-metei porai ir vieno jų mamai. Statinio ypatumą galima išvysti vos žvilgtelėjus – fasadas be gailesčio apkrautas žaluma. Išorėje, tarsi mažuose balkonėliuose, primenančiuose stelažus, susodintos skirtingų augalų eilės.

Namas įspraustas nedideliame sklype, vos 4 m pločio ir 20 m ilgio. Augalai – net tik išorės puošmena. Būnant – vidaus, juk žali lapai – tarsi užuolaida nuo pašalinių akių ir maloni priedanga nuo saulės. Be to, žaluma filtruoja į patalpas patenkantį orą, sulaiko dulkes iš gatvės.

Name įrengta automatinė laistymo sistema, todėl šeimininkams nereikia sukti dėl to galvos dėl kasdienės augalų priežiūros. Apželdintas stogas – dar viena galimybė pasidžiaugti gamta tankiai apstatytame mieste, namo gyventojai gali jausti privatumą ir atsiriboti nuo aplinkinio chaoso.

Sėmėsi patirties Japonijoje

Pasaulio architektūros festivalyje šis namas nurungė 15 kitų finalininkų. Darbų vertinimo komisija konstatavo, kad tai architektūros kaip visumos pavyzdys su labai aiškia vizija ir stipriu ženklu. Sprendimai paprasti, bet elegantiški, sukuriantys prabangią architektūrą. Pasak ekspertų, tai iššūkis miestams, kuriuose stinga saugumo, privatumo. Autoriai pagirti už poetiškus ir kartu ekonomiškus sumanymus, už nepretenzingą medžiagų panaudojimą.

Neatsitiktinai šis pastatas primena japonų architektų darbus. Vietnamietis V.T.Nghia, augęs valstiečių šeimoje, mokėsi architektūros šalies sostinėje Hanojuje. Baigdamas aukštąją mokyklą, gavo Japonijos vyriausybės stipendiją studijuoti architektūrą Nagoya technologijos universitete. Tiesa, jis lankė tik tas paskaitas, kurios jam buvo įdomios ir reikalingos. Jaunuolis daug laiko praleisdavo bibliotekose ir japonų architektų studijose – talkindavo jiems be atlygio, kartu sėmėsi žinių ir patirties.

Nors 10 metų praleido Japonijoje ir turėjo patrauklių darbo pasiūlymų, jaunas kūrėjas nusprendė pašvęsti save Vietnamui.

Namuose sutiktas priešiškai

Grįžęs į gimtąjį kraštą, 2007 m. V.T.Nghia suprojektavo bambukinę kavinę. Pastatas naudoja vėją ir vandenį kaip natūralius vėdinimo šaltinius. Šis objektas autorių jį išgarsino ne tik tėvynėje, bet ir užsienyje, pelnė keletą tarptautinių apdovanojimų.

Vis dėlto sakyti, kad šio talentingo architekto karjera klostėsi stulbinamai, negalima. Pradėjęs verslą namuose, jis susidūrė su daugybe sunkumų, savo savitu mąstymu ir elgesiu daugeliui neįtiko. Viename interviu jis prisipažino, kad dvejus metu neturėjo nė vieno užsakymo. Be to, jauni architektai nenorėjo dirbti keistam bosui, jam apskritai sunkiai sekėsi įsilieti į vietinę architektų bendruomenę. Užsispyręs kūrėjas nusprendė įrodyti savo talentą tarptautiniu mastu.

Pavykus pralaužti ledus, šis jaunas kūrėjas garsino savo šalį dar ne vienu nauju pastatu. 2010 m. iš 80 tūkst. bambukų stiebų pastatytas Vietnamo paviljonas pasaulinei „Expo“ parodai Šanchajuje – tai jo darbas. Pagal V.T.Nghios projektus yra pastatyta ne tik išskirtinių gyvenamųjų namų, bet ir viešbutis, mokykla.

Jis taip pat savo šalies gyventojams siūlo statytis energiją taupančius, Vietnamo klimatui ir vietnamiečių kišenei tinkančius nedidelius namus, jų plotas – 40 kv. m. Architekto nuomone, gražūs darbai gali būti ir pigūs. Pasak jo, nesvarbu, didelis ar mažas architektūros kūrinys, jis privalo skelbti kažkokią žinią ir turi būti prieinamas kiekvienam.