Buria bendruomenę

Ekologines idėjas plėtojantis susivienijimas "Žali.lt" dar 2012 m. pakvietė žmones burtis į bendruomenes ir kurti mieste savo daržus. Skatindami ekologišką požiūrį iniciatyvos organizatoriai siūlė žmonėms užsiauginti daržovių tam specialiai skirtose vietose. Pasaulyje populiari idėja Lietuvoje greitai prigijo.

"Pirmaisiais metais buvo įkurtas daržas Vilniaus Pilaitės mikrorajone, vėliau atsirado dar vienas Antakalnio mikrorajone ir VDU botanikos kiemelyje. Į mus kreipėsi žmonės iš Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, kurie taip pat norėjo prisidėti", – apie iniciatyvą "Kauno dienai" pasakojo susivienijimo Žali.lt narys, aplinkosaugininkas Martynas Norbutas.

Metams bėgant, kai kuriuose miestuose žmonės savarankiškai kūrė bendruomeniškus daržus ir juose augino gėrybes. M.Norbutas pastebi, kad šie daržai skatina ne tik ekologišką gyvenimo būdą, bet ir veikia kaip puikus socializacijos variklis.

Edukacija: prie darbų darže mielai prisideda ir vaikai

"Iš esmės ekologiškų daržų tikslas ir principas nėra užauginti daržovių. Vienas pagrindinių projekto tikslų – burti bendruomenę. Daugelis norėtų kažką bendro veikti, tačiau dažnai tam nėra preteksto. Daržas yra puiki priežastis. Žmonės kartu sodina, prižiūri, bendrauja, dalijasi patarimais. Svarbiausia – ne rezultatas, o pats procesas", – teigia M.Norbutas.

Užkrečianti veikla

Tokia iniciatyva itin naudinga miesto gyventojams, kurie nėra arba labai mažai susidūrę su sodininkyste. Tokia patirtis kartu tampa ir edukacija. Tėvai atveda savo vaikus, rodo, kaip auga daržovės, kaip jas reikia prižiūrėti. Žmonės vieni kitus pamoko, bendrauja – taip įgyja patirties.

Antakalnio daržininkai tapo pavyzdžiu kitoms bendruomenėms Vilniuje ir Lietuvoje, kaip galima atgaivinti nenaudojamas žaliąsias miesto zonas.

Pasak M.Norbuto, ši idėja atkeliavo iš kai kurių didžiųjų sostinių – Vengrijoje buvo nemažai iniciatyvų, Italijoje. "Žali.lt" apie jas išgirdo ir panoro pasižiūrėti, kaip tai veiktų Lietuvoje. Italijoje, pavyzdžiui, yra bendros lysvės, bendrai visi sodina, augina, bendrai nuskina derlių. Tuo tarpu Europos centre ir labiau į Šiaurės Rytus vyrauja individualumas – nors daržas bendras, bet kiekvienam norisi turėti savo lysvelę.

"Šios iniciatyvos iki šiol gyvos, nes ne visi nori dainuoti, šokti ar susiburti kokios nors atmintinos dienos proga. Kai kurie nori užsiimti daržininkyste ir matyti savo darbo rezultatus, todėl didžiuosiuose Europos miestuose ekologiškų daržų yra tikrai nemažai. Kai kur tokie daržai vietos bendruomenėms net tampa verslu – bendruomenės savo užaugintą derlių parduoda ir gauna pajamų", – sako "Žali.lt" atstovas.

Jo teigimu, moksliniai tyrimais įrodyta, kad dirbdamas žemę žmogus nusiramina, patiria mažiau streso, tad daržininkystė naudinga ir žmonių psichikai.

Ir hobis, ir nauda

Vienas stipriausių ir labiausiai išvystytų ekologiškų daržų projektų – sostinės Atakalniečių bendruomenės sukurtas daržas. Jį Sapiegų parko teritorijoje 2013 m. įkūrė vietos bendruomenės, asociacija "Žali.lt" ir savanoriai talkininkai, susitarę su Antakalnio seniūnija ir slaugos ligonine. Daržo tikslas – skatinti bendruomeniškumą, įtraukti antakalniečius į bendrą veiklą.

Veikla prasidėjo nuo dviejų lauko lysvių. 2014 m. buvo pradėtas naudoti ir šiltnamis, mažiausiai dešimt metų stovėjęs apleistas. Antakalnio daržininkai tapo pavyzdžiu kitoms bendruomenėms Vilniuje ir Lietuvoje, kaip galima atgaivinti nenaudojamas žaliąsias miesto zonas.

Kaip "Kauno dienai" pasakojo vienas aktyviausių daržininkų, Antakalniečių bendruomenės tarybos narys Ramūnas Kučiauskas, šiuo metu Sapiegų parke daržininkauja apie 20 bendruomenės narių, ateinančių jiems patogiu laiku. Aktyviai daržininkaujančių – 10–12 žmonių. Jie – nuo 30 iki 80 metų, skirtingų profesijų. Visus vienija noras neprarasti ryšio su žeme ir rasti bendraminčių.

"Miesto žmonėms tai hobis, kuris duoda ir apčiuopiamos naudos, – sako R.Kučiauskas. – Kiekvienas norintis turi savo sklypelį, dalį sklypo prižiūrime ir naudojamės visi kartu. Tai savotiška savirealizacija, galimybė išeiti iš namų į kitokią aplinką. Man pačiam tai, kad įkišu rankas į žemę, padeda atsikratyti streso, įsikrauti energijos."

Kiekvienas Antakalnio daržininkas gali pasiimti tiek derliaus, kiek reikia jo šeimos poreikiams, jausdamas atsakomybę prieš kolegas. Norėdami pasidalyti daržovėmis su kitais bendruomenės nariais, įtraukti į savo būrį naujų narių, daržininkai kasmet rengia sezono pabaigtuvių derliaus šventes.

Prasideda didysis darbymetis

Libertas Klimka, etnologas

Balandžio 25-oji liturginiame kalendoriuje pažymėta kaip Šventojo evangelisto Morkaus diena, o tradiciniame kalendoriuje – daržų sodinimo ir sėjos pradžia. Žemdirbiui tai bene svarbiausias darbas, kurio negalima nei paskubinti, nei suvėlinti. Tą dieną žemė paprastai būna jau pakankamai šilta.

Per pačią šventę nebūdavo dirbama – papročiai tai griežtai drausdavo, gąsdinant, kad ledai pasėtus javus iškapos, o kurmiai daržus ir laukus suvers. Vienintelė išimtis – morkų sėja, matyt, iš to vardų panašumo. Morkas šią dieną galima ir net labai gerai yra sėti, bet ir tai su tam tikromis sąlygomis – dar būtų gerai, kad pūstų pietų vėjas ir būtų mėnulio priešpilnis, bet dieną dangaus skliaute mėnulio neturi matytis. Tad nėra lengva visas tas sąlygas išpildyti. Pasėjus lysvės gale būdavo įsmeigiamas stambokas kuolas – kad ir morkos tokio pat didumo užaugtų.

Tiksli daržų sodinimo data nusistovėjo palaipsniui. Senų senovėje tie darbai buvo dirbami atsižvelgiant į tai, ar pirmas griaustinis jau sugriaudėjo, ir dar į kai kuriuos astronominius reiškinius – Sietyno vakaro žaroje nusileidimą kartu su Saule. Šis astronominis reiškinys mokslo kalba vadinamas heliakine Sietyno laida. Sietynas – tai padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne, astronomų nuo seno vadinamas Plejadėmis. Pagal jį būdavo tikslinimas žemdirbiškasis kalendorius ir nustatomas pavasarinės orės pradžios laikas. Priežodis sako: "Sietynėlis pažare – jautelis vagoje". Kaimo senolių jau kadaise pastebėta, kad, prapuolus Sietynui, netrukus užkukuoja gegutė ir tada sode, darže, laukuose prasideda didysis darbymetis – pats laikas sėjai. Šie gamtos reiškiniai žymėdavo darbų pradžią.