Ar verta investuoti į erdvę, kuri gyvuos laikinai? "Švyturio menų doko" mažosios salės interjerą atnaujinę architektai į šį klausimą, ko gero, atsakytų vienareikšmiškai: taip, jei svarbiausia investicija – ne į medžiagas, daiktus, bet į kūrybiškumą bei išmonę.

Atsvara besaikiam vartojimui

Tradiciniam metų interjero konkursui vieną naujausių savo darbų pateikusi ambicinga architektų studijos "Kūnas" komanda – Vitalijus Jankūnas, Marius Morkūnas bei Henrikas Jočys – išryškino svarbiausius motyvus.

Tokį atsaką šiandienos besočiam vartojimui pasirinkę kūrėjai taipogi vadovavosi less is more (mažiau yra daugiau) principu – įspūdingą apie 300 kv. m plotą stengtasi neuždusinti balastiniais interjero elementais.

Klaipėdietis architektas V.Jankūnas vaizdžiai palygino, jog šio interjero kūrimas priminė "Lego" konstruktorių dėlionę.

Iš turimų šviestuvų, baldų, faktūrų kūrėjams reikėjo sulipdyti patogią, funkcionalią ir estetišką erdvę.

Turi savo priešistorę

Pašnekovas pripažino, jog daug lengviau ir patogiau tiesiog įsigyti naują daiktą ir viską pradėti nuo švaraus lapo.

"Jeigu kalbėsime apie piniginę išraišką – taip, tai nebrangu. Tačiau tai nelengvas iššūkis –

reikia visa vienijančios koncepcijos, idėjos, kaip tuos daiktus integruoti į bendrą erdvę", – kalbėjo pašnekovas.

Pasak V.Jankūno, faktiškai visa, kas panaudota interjere, turi savo priešistorę, ankstesnį gyvenimą. Daugelį daiktų "Švyturio menų doko" patalpose jau buvo galima išvysti ir anksčiau.

Štai erdvėje kuo puikiausiai prigijo viešbučiui nebereikalingi baldai – patogūs ramių spalvų minkštasuoliai, krėslai bei stalai, keliolika pastelinių cilindro formos šviestuvų atkeliavo iš bankrutavusios kavinės.

Praktiškai pritaikytas ir užsakovų "turtas" – ilgą laiką dūlėjusi drobė bei nebenaudojami industriniai mediniai padėklai – šie tapo išraiškingu vienos sienos bei baro dekoro elementu. Pastarojo stalviršiui taip pat pritaikytos senos lentos, kurios jau buvo parengtos išmesti.

Išskyrė atskiras zonas

Minimalistiniame šiuolaikiškame interjere dar ryškiau sušvito ironiškas interjero akcentas –

sovietmečio laikus menantis monumentaliosios dailės kūrinys, kuriame įamžintas idiliškas vasaros vaizdelis: jūros bangų purslai, burės, atletiški vyrai ir moterys, skrodžiantys bangas ir orą.

Baltos drobės klostės – aliuzija į renginių salių uždangas – sušildė ir pajaukino erdvius plotus. Ši faktūra panaudota ir kaip konstrukcinė medžiaga: audiniu uždengus atvirą ertmę tarp kolonų suformuota tarsi dar viena siena.

Bendroje salės erdvėje interjero kūrėjai sąlygiškai išskyrė dvi atskiras zonas – aktyviąją bei pasyviąją, kurią lankytojai gali rinktis pagal nuotaiką.

Pirmojoje, kurioje įrengta ir scena, įkurdinti apskriti minkštasuoliai, čia daugiau laisvės judesiui ir veiksmui, antroji, kuri lyg atskira sala suprojektuota šalia baro, nuteikia ramiam pasibuvimui ar pašnekesiui.