Tarp Neries upės ir šlaito įsispraudusi Jonavos gatvė Kaune vienoje pusėje apstatyta komerciniais pastatais, o kitoje – žaliuoja. Manoma, kad žalioje juostoje yra galimybių miestui priartėti prie vandens.

Panorama nuolat kinta

Nuo seno Neries upės pašlaitėse glaudžiasi ne itin prabangios architektūros gyvenamieji nameliai, driokso sovietmečiu statyti bendrabučiai. Šią gatvę kadaise puošė, o dabar darko yrantys ritualinių paslaugų paskirties rūmai „Liūdesys“.

Lyginant su kitomis stambiomis miesto arterijomis, Jonavos gatvė, atrodo, visai neseniai atrasta patraukli erdvė biurams, komercinėms įstaigoms, parduotuvėms.

Vos kelių šviesoforais reguliuojamų sankryžų suskaidytą plačią gatvę dažnai pasirenka važiuojantieji į Kauno centrą iš greitkelio Vilnius–Klaipėda. Pašlaitėje galima pamatyti ne vieną naują, stiklu ir kitomis šiuolaikinėmis medžiagomis dekoruotą, reklaminėmis iškabomis nusagstytą pastatą, kai kurie jų iškilo visai neseniai. Ties Senamiesčiu, buvusios gamyklos vietoje, panoramą keičia sparčiai statomas naujas milžiniškas prekybos centras. Šioje gatvėje nemažų pokyčių galima tikėtis ir ateityje.

Kokybiškų butų nėra

Ne viename laisvame sklype yra parengti detalieji planai, techniniai projektai. Kai kurie investiciniai projektai parduodami. Beveik milijono prašoma už 25 a sklypą, kuriame parengtas techninis projektas statyti du, 20 ir 25 butų penkiaaukščius. Perpus mažiau kainuoja 12 a sklypas, kuriame parengtas detalusis planas komerciniam-administraciniam pastatui statyti. Netoli „Lituanicos“ žiedo siūloma už 1,2 mln. litų pirkti investicinį projektą – 17 a sklypą su techniniu projektu statyti administracinį pastatą.

Jonavos gatvėje ant kai kurių sukežusių namelių galima pamatyti skelbimų „Parduodama“. Senos statybos medinukai ar mūrinukai patrauklūs dėl vietos: iki miesto centro – kelios minutės kelio, čia pat – greitkelis, per langus atsiveria Neries upės peizažas. Kaina – atitinkama. Pavyzdžiui, 1967 m. statytas 130 kv. m ploto medinis namas parduodamas už 205 tūkst. litų. 190 kv. m. ploto 1956 m. statytas mūrinis gyvenamas pastatas įvertintas 280 tūkst. litų.

Parduodamų ar nuomojamų kokybiškų butų bemaž nėra. Bendrabučiuose 34 kv. m ploto būstą galima įgyti už 40 tūkst. litų, 12 kv. m ploto gyvenamąją erdvę – už 13 tūkst. litų. Nuomai siūloma nemažai administracinių, sandėliavimo paskirties patalpų. Vidutinė biurų nuomos kaina – apie 1 000 litų už 1 kv. m.

Automobiliai statomi pavojingai

Tai, kad šioje gatvėje, išskyrus senus bendrabučius, daugiabučių nesimato, kad pats paupys beveik neužstatytas, diktuoja Jonavos gatvės specifika. Tai nėra naujai atsiradusi gatvė, kurios tiesiog nespėta užstatyti.

Naują Kauno miesto Bendrąjį planą rengiančios įmonės „Kauno planas“ vadovo architekto Gedimino Šinkūno žiniomis, kelias prie Neries upės susiformavo nuo Kauno atsiradimo. Juo buvo susisiekiama iš aplinkinių teritorijų su miesto piliaviete, šiuo keliu buvo važiuojama šiaurės rytų kryptimi į Daugpilį ir kitus miestus. Plati, šešių juostų, gatvė, kaip yra dabar, suformuota sovietmečiu.

G.Šinkūnas atkreipė dėmesį, kad Jonavos gatvė yra slėnyje ir tai riboja galimybes bei sąlygas plėtrai, statyboms. Iš vienos pusės ties gatve teka Neries upė, iš kitos pusės ji apgaubta šlaito. Plokščios teritorijos nedaug, o šlaite statyti sąlygos nepalankios.

G.Šinkūno įsitikinimu, sklypai ties Jonavos gatve labiausiai tinkami plėtoti komercinės paskirties objektus, biurus, ir dabar čia vyrauja komercinių įstaigų asortimentas. Mat tai gana intensyvaus eismo gatvė, todėl gyventi šalia jos – ne itin komfortiška.

Kai kurios iš čia veikiančių įmonių susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiaus problema. Transporto priemonės paliekamas tiesiog gatvėje – tai sukelia pavojingas situacijas.

„Jonavos gatvėje padėtis panaši kaip Karaliaus Mindaugo prospekte. Apie saugumą statant automobilius gatvėje reiktų pagalvoti, galbūt atitinkamai paženklinti važiuojamąją dalį, skirti dalį juostos lėtam eismui?“ – svarstė architektas.

Properšos – kad matytųsi šlaitai

Dangoraižių Jonavos gatvėje vargiai kada atsiras. Naujų pastatų aukštį numato specialusis aukštybinių pastatų planas – čia galimi pastatai iki 30 m aukščio (apie 10 aukštų). Ir toks maksimalus aukštis negundo. Pastačius daugiaaukštį pastatą, atitinkamai reikia daugiau automobilių stovėjimo vietų. Sklype erdvės mažai, o įrengti požeminį garažą – brangu. Todėl dabar dygstantys pastatai – kelių aukštų, savininkai išsiverčia su nedidelėmis antžeminėmis aikštelėmis.

„Būtų labai gerai, jei ir administruojantys miesto architektai, ir projektuojantieji pastatus Jonavos gatvėje siektų išlaikyti optines properšas tarp namų, kad tarp šlaito ir gatvės nebūtų užstatyta ištisinė siena“, – teigė G.Šinkūnas. Šlaitai Kaune, pasak jo, yra vienas iš miestą formuojančių identitetų.

„Turint tokį turtą, reikia jį išnaudoti ir eksponuoti. Jei miestą užstatysime taip, kad šlaitų nesimatys, prarasime dalį grožio. Kaunas ne veltui vadinamas žaliuoju miestu“, – paaiškino pašnekovas.

Naujos galimybės prie upės

Pats paupys prie Jonavos gatvės pastatų turi visai nedaug, jie koncentruojasi priešais Eigulių kapines. G.Šinkūno nuomone, galimybių statyti prie upės galbūt bus daugiau.

„Rengiame naują Bendrąjį planą, peržiūrėsime statybos galimybes ties upe. Labiausiai tiktų kažkas panašaus į komercinės paskirties pastatus“, – svarstė „Kauno plano“ vadovas.

Tiesa, atokiau nuo miesto centro statybai prie upės yra tam tikri apribojimų – yra vandens apsaugos zonos. „Arčiau Senamiesčio būtų galima labiau priartėti upės. Bendrajame plane bandysime tai realizuoti“, – žadėjo architektas. Dėl atokesnių paupio zonų užstatymo, jo įsitikinimu, reikėtų parengti aiškų, detalų visos teritorijos planą.

Žemės tarp Jonavos gatvės ir Neries upės nuosavybė įvairi, dalis jos priklauso valstybei, yra ir privačių sklypų. Tiesa, kai kurie piliečiai, atgavę žemę natūra paupyje, susiduria su ribotomis statybos galimybėmis.

„Miestas anksčiau buvo pasišovęs parengti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų specialųjį planą, deja, šiam darbui reikia laiko ir rimtų materialinių resursų“, – atsiduso „Kauno plano“ vadovas.