Kalėdos Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių namuose – šventas reikalas. Ir čia kasmet susirenka net 26 artimiausi gausios šeimos nariai. Vieną kartą dėl to, kad Kalėdos apskritai įvyktų, jas šeima nusprendė švęsti gruodžio 18 dieną. Kaip į tokią žinią sureagavo artimieji?

„Atsimenu, kai pasakėme, ypač vyresnioji karta liko nesuprausi: ką? Kalėdos 18 dieną?! Tačiau man atrodo, kad Kalėdas galima švęsti bet kada. Labai gerai, kai pavyksta tikslią datą, yra be galo smagu, bet, jei nepavyksta, padarykime 18-ąją. Ir, kas įdomiausia, tai buvo geriausios Kūčios. Niekur niekam nereikėjo skubėti, lėkti, absoliučiai visi galėjo. Ir visi sakė, kad buvo geriausios šventės“, – teigia ji.

Moteris sako: labai dažnai viską per daug sureikšminame ir norime, kad viskas pavyktų tobulai, dėl tos įtampos galime net ir susipykti. Todėl visiems į viską siūlo žiūrėti paprasčiau. Labiau atsipalaiduoti rekomenduoja ir Mantas Petruškevičius, kalbėdamas apie namų puošybą.

Manau, visiems reiktų mažiau viską sureikšminti. Koks skirtumas, viena ponia bus pasipuošusi viena girlianda daugiau ar mažiau.

„Manau, visiems reiktų mažiau viską sureikšminti. Koks skirtumas, viena ponia bus pasipuošusi viena girlianda daugiau ar mažiau“, – šypsosi Mantas. Laidoje Mantas papasakos ir apie naują tendenciją, kuri atsirado Lietuvoje. Savo namus gausiai mėgstantys dekoruoti klientai žinomam dekoratoriui prieš žiemos šventes išvykdami į keliones palieka savo namų raktus, kad grįžus viskas alsuotų Kalėdomis. O kartais namų dekorui išleidžia daugiau pinigų, nei milžiniškas erdves norintys papuošti prekybos centrai.

Dažnai tėvai guodžiasi, kad šiandieniniai vaikai nesidomi, nenori dalyvauti procese, o paauglių net ir per Kalėdas negalima ištraukti iš savo kambario. Apie tai „XXI amžiaus laidoje“ taip pat pasisakys Austėja. „Man atrodo, kad nepaprastai svarbu yra turėti taisykles nuo ankstyvos vaikystės. Dėl to, kad jeigu nebus aišku, koks yra šeimos lūkestis vaikams, kai jiems yra treji, tikrai nebus aišku, koks yra, kai jiems yra trylika. Netgi elementarus dalykas kaip apranga. Mes kalbėdavome, kad yra šventė, todėl pasipuoškime. Atsimenu keliamus klausimus – taigi būsim tik mes, kam čia reikia. Tačiau kai pamatė, kad yra taisyklė ir tradicija, kad taip bus visada – klausimų nebekyla. Ir kaip smagu, kai susitinkam, o brolis sako sesei – gerai atrodai“, – pasakoja ji.

Dekoro meistras ir, rodos, pompastikoje kasdien besimaudantis M. Petruškevičius, kalbėdamas apie savo Kalėdas prisipažins: jo namuose nerasi nieko panašaus į įspūdingus jo dekoruojamus viešbučius ar restoranus: „Priklausau tai paprastų žmonių kategorijai, kuri uždeda keletą papuošimų ir gana. Kiekvienais metais važiuoju pas senelį. Ten metai iš metų stovi ta pati eglė, paprasta, natūrali, su tarybiniais žaislais. Ir man tai didelis malonumas matyti tuos pačius kabančius žaislus. Nesinori nieko keisti.“

Aš nežinau, kodėl mes visada renkamės tą metalinį kūgį, kuris stovi Katedros aikštėje. Aš rinkčiausi tą, kuri stovi Vatikane.

Laidos metu M. Petruškevičius pažers kritikos Vilniaus miesto eglei ir miesto dekoravimu besirūpinantiems žmonėms: „Visos eglės atrodo per grubios, nesvarbu, kad jas išrenka gražiausiomis pasaulyje. Aš nežinau, kodėl mes visada renkamės tą metalinį kūgį, kuris stovi Katedros aikštėje. Aš rinkčiausi tą, kuri stovi Vatikane. Ne sukapota į dalis ir atvežta metalo krūva, o natūrali eglė su savo pakrypusiu kamienu, kuri spinduliuoja tikrąją kalėdinę dvasią. Galbūt mano dizainas irgi daug kam nepatinka, bet mes dar turėtume stipriai padirbėti su miesto puošimu. Mano žodis galbūt nereikšmingas, nes ten viską sprendžia bobulytės ir dėdulės, kurie neturi labai gero skonio. Tačiau tos sintetinės spalvos mane tiesiog erzina. Prie mūsų miesto man nedera mėlynas arba baltas apšvietimas. Gatvėse irgi prideda tų visokiausių plastikinių dekoracijų, kurios šviečia šlykščiomis mėlynomis spalvomis kaip pigiose kaimo diskotekose.“

Todėl ir namus derėtų spalvinti jaukiomis spalvomis. O kaip tai padaryti – tiesiai iš geriausio Lietuvos dekoro meistro lūpų, jau šią šeštadienio pavakarę „XXI amžiaus laidoje“, 17.25 val., per LNK.