Tik ką laimėjęs televizijos šou „Muzikinė kaukė“, jis laidos „Nuo... Iki...“ metu atskleis tai, kad džiaugiasi ne tik dėl pergalės: „Labai smagu būti žinomam dėl to, kad esi savimi, o ne kažkieno sūnumi. Neslėpsiu, jog pradėjęs savo karjerą scenoje nuolat jausdavau tėvo, garsiojo eLeNKenio šešėlį“.

Tačiau iš tėvo gauti patarimai ir jo santykis su sūnum galbūt lėmė ne tik Lino pasirinkimus gyvenime, bet ir norą būti tokiu pat geru tėvu savo sūnui. „Aš nejuokauju, šiame projekte norėjau dalyvauti jau seniai, tačiau mano regėjimas buvo labai prastas, be akinių nieko nemačiau, todėl atsisakiau. Kai žmona ir draugai ėmė kvailinti, kad atmečiau tokią galimybę, pasakiau sau, gerai, išsioperuosiu akis ir kitais metais dalyvausiu – taip ir padariau“, – pasakos L. Vaitkevičius. Ne tik padarė, bet ir laimėjo projektą.

Linas išduos, kad projekte labiausiai norėjęs persikūnyti į kokią nors ypač gundančią scenos žvaigždę, tikrą pupytę, tačiau mygtukas dažniausiai jam nulemdavo vyrus. Tik vieną kartą Linui teko pasipuošti suknele ir ilgų plaukų peruku tampant Rosita Čivilyte. „Kaip bebūtų, šis projektas įkvėpė man daug drąsos“, – pasakos Linas.

Dainuoti jis pradėjo dar darželyje, kai vietoj pietų miego tėvai vesdavo pas jį pas mokytoją. Laimėtas „Dainų dainelės“ konkursas, kurio prizas buvo fotoaparatas ir karjeros pabaiga prasidėjus balso mutacijai. Linas tuomet ėmė mušti būgnus ir groti fortepijonu. Muzikos mokslai Klaipėdoje, o po to – ir Vilniuje. „Pasakysiu tiesiai ir atvirai, kad ir kaip tai beskambėtų, prie dainavimo grįžau dėl pinigų“, – visiškai atvirai pasakos Linas.

Pasakysiu tiesiai ir atvirai, kad ir kaip tai beskambėtų, prie dainavimo grįžau dėl pinigų.

Linas labai panašus į savo tėtį, žinomą renginių vedėją ir garsųjį eLeNKenį, kurio prieš Kalėdas laukdavo visa Lietuva. Ir nors su tėčiu jo santykiai buvo nuostabūs, jam neretai pasidarydavo liūdna, nes jo nuolat nebūdavo namuose.

Istorija kartojasi – mėgstamas darbas dabar ir Liną atima iš artimųjų. „Kažkada dėl to nekenčiau televizijos, kuri vagia iš manęs tėtį, dabar tai prisiminęs į filmavimus ar koncertus stengiuosi vežtis šeimą, kad bent kiek daugiau laiko praleistume drauge”.

Pasak Lino, tėtis jį motyvuodavo ir palaikydavo net jei jis padarydavo kokią nors nesąmonę, tėtis padėjo ir gauti pirmo renginio užsakymą. „Mes net išoriškai panašūs“, – šypteli Linas ir man svarbu, kad žmonės jį prisimena su pagarba, nes dirbdamas renginių vedėju tėvas šiam darbui atsiduodavo iš širdies.

Kaip ir kada Linas sirgo žvaigždžių liga? Kodėl jis nemėgsta Vilniaus? Ir kodėl jo krašto žmonės yra tokie palaikantys? Visa tai – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val. gyvenimo būdo laidoje „Nuo...Iki“ per LNK.