Dalindamasis įspūdžiais iš savo kelionių, žurnalistas pasakoja, kad į lietuvius, savo automobilį papuošusius trispalve, skirtingų šalių gyventojai reaguodavo įvairiai.

„Daug žmonių pasaulyje žino Lietuvą, atpažįsta, supranta, kur tai yra. Nors būna ir kuriozų, kaip kažkada beduinams, kupranugarių piemenims Sacharos dykumoje, bandėme paaiškinti, kur yra Lietuva. Ilgai jiems aiškinome, bet jie niekaip nesuprato“, – prisimena V. Radzevičius. Pasak žurnalisto, į pagalbą buvo pasitelktas net žemėlapis.

Tačiau per ekspediciją Maroke lietuvis liko nustebintas. Jis pasakoja, kad tąkart buvo apsirengęs Lietuvos futbolo rinktinės marškinėliais, kai prie jo pribėgo maždaug 16 metų jaunuolis ir atpažinęs lietuvius pasakė: „The strongest man in the world Žydrūnas Savickas“ (liet. Žydrūnas Savickas – stipriausias vyras pasaulyje).

Keliautojas prisimena, kad ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje teko ne kartą patirti, jog Lietuva yra žinoma.

„Aš buvau apsivilkęs 1992 m. Barselonos olimpiados krepšinio rinktinės marškinėlius su simbolika ir ne vienas amerikietis priėjęs sakė: „Ei, žmogau, aš žinau tavo istoriją, žinau, iš kur tu esi“. O kartą Jeloustouno parke su Martynu stovėjome prie tokio geizerio, kuris išsiveržia tam tikru laiku, ir spėliojome, ar iš tikrųjų yra tokia gamtos išdaiga. Kalbėjome lietuviškai ir už mūsų stovėjęs amerikietis staiga klausia: „Ar jūs esate lietuviai? Aš esu iš Portlando. Žinau Arvydą Sabonį“. Jis pagal kalbos skambėjimą sugebėjo suprasti, kad mes esame lietuviai“, – nuostabos neslepia pašnekovas.

V. Radzevičius yra žinomas ne tik kaip keliautojas ir žurnalistas, bet ir kaip vienas iš nuomonių lyderių Lietuvoje, interneto puslapiuose dažnai rašantis patriotiškus komentarus.

„Man labai svarbi tokia tapatybė. Gal tas jausmas hiperbolizuotas. Matyt, taip susiklostė dėl to, kad užaugau Sovietų Sąjungoje, imperijoje, kurioje buvo slopinama mūsų tauta, lietuvybė ir kiti dalykai – buvome rusinami. Tai galbūt manyje ir išliko tokia kaip spyruoklė, nes aš labai nepakenčiu laisvės apribojimo, pasikėsinimo į laisvę, ne tik į valstybės, bet ir žmogaus laisvę“, – svarsto V. Radzevičius.

Visuomenės aktyvistas prisipažįsta, kad buvo laikotarpis, kai jis norėjo mokytis istorijos. Tačiau grįžęs iš sovietų armijos į atgimstančią Lietuvą, kurioje jau buvo prasidėjęs Sąjūdis, jis nusprendė studijuoti žurnalistiką ir netrukus pateko į Sąjūdžio informacinę agentūrą.

Visas pokalbis apie Sąjūdžio laikotarpį ir dabartinę Lietuvą – laidos „Laisvės vėliavnešiai“ įraše.