Jaunieji Lietuvos mokslininkai tyrinėja naujus, aktualius, visuomeninius, ekonominius, socialinius mūsų šalies reiškinius.

Du mokslininkai stažuotojai, laimėję podoktorantūros stažuočių projekto finansavimą, šiuo metu Vilniaus universitete gilinasi į svarbias problemas, vienaip ar kitaip palietusias bemaž kiekvieną šalies gyventoją.

Socialinių ir politikos mokslų daktaras Vytautas Kuokštis analizuoja krizės Baltijos šalyse 2008 – 2010 metais pamokas, filologijos mokslų daktarė Eglė Kačkutė – Hagan tyrinėja motinystės emigracijoje problemą.

Kai kurios jaunųjų mokslininkų įžvalgos – ganėtinai intriguojančios. Dr. V. Kuokščio pastebėjimu, Baltijos šalių krizės įveikimo patirtis savaip unikali, nes to, kas vyko jose per krizę, įprastinės akademinės teorijos tinkamai paaiškinti nepajėgios.

Vis dėlto valstybių patirtis nevienoda: lipant iš krizės duobės, lietuvius ir latvius smarkiai aplenkė estai. Be to, perteikti šių šalių patirties kitoms, ypač pietinės eurozonos valstybėms, dėl didelių ekonominių, politinių ir istorinių skirtumų gali ir nepavykti.

Tuo tarpu moterų literatūros tyrinėtoja dr. E. Kačkutė – Hagan pastebi, jog emigracijoje vaikus auginančios moters tapatybei ir savivokai didžiulės įtakos turi tai, kokia kalba ji augina savo vaikus. Tyrimuose mokslininkė bando teoretizuoti ir savo pačios gyvenimiškąją patirtį.

„Jau aštunti metai su Šveicarijoje dirbančiu ir gyvenančiu britu vyru auginu sūnų, tai yra, esu motina, kuri vaiką augina kultūriškai ir kalbiškai svetimoje erdvėje. Motinystė emigracijoje arba svetimoje kultūrinėje bei kalbinėje erdvėje yra dar beveik netyrinėta tema“, – sako mokslininkė.

Galbūt jaunųjų mokslininkų stažuotojų įžvalgos bei tyrimai pasitarnaus giliau, objektyviau, nestereotipiškai vertinant daugeliui Lietuvos gyventojų aktualią patirtį ?

Valstybės sėkmę lemia ir moralė

Sociologams Baltijos valstybių kova su krize tebėra viena aktualiausių pastarojo meto temų.
Daugelį užsienio analitikų Baltijos šalys nustebino, įgyvendinę vadinamąją vidinio prisitaikymo (vidinės devalvacijos) strategiją kovojant su ekonomine ir finansų krize 2008 – 2010 metais. Žvelgiant iš standartinių teorijų perspektyvų, Baltijos šalių patirtis per ekonominę krizę yra „galvosūkis“: teorijos nepaaiškina, kaip tai pavyko.

O kodėl estai su ekonomine krize susitvarkė sėkmingiau, nei latviai ir lietuviai ? Vieną įžvalgų apie tai V. Kuokštis pateikė prieš metus apgintoje daktaro disertacijoje.
„Estijoje aukštesnė vadinamųjų visuomenės institutų kokybė, tarkime, didesnis pasitikėjimas valdžia – o tai lemia, kad žmonės labiau pasirengę mokėti mokesčius. Būtent dėl aukštesnės mokestinės moralės per krizę estai surinko daugiau mokesčių, nei lietuviai ir latviai. Tai pagerino šalies biudžeto padėtį, leido jai prisijungti prie eurozonos“, – pastebi dr. V. Kuokštis.

Jaunasis mokslininkas sakė, kad kreiptis podoktorantūros stažuotės jį paskatino ir galimybė tobulintis vadovaujamam  vieno produktyviausių ir originaliausių socialinės srities mokslininkų Lietuvoje – VU profesoriaus Zenono Norkaus. Stažuotės metu dr. V. Kuokštis plėtoja disertacijos įžvalgas ir kelia naujus su jomis susijusius klausimus.

Ar tinka graikams estų patirtis? 

Jei standartinės teorijos nesugeba gerai paaiškinti, kodėl Baltijos valstybės sugebėjo įgyvendinti vidinio prisitaikymo strategiją, vadinasi, įmanoma nurodyti galimus šių teorijų trūkumus ir jas tobulinti. O kiek Baltijos šalių patirtis aktuali kitų valstybių kontekste ? Ar principas, jog estų sėkmę lėmė didesnis pasitikėjimas valdžia, pritaikomas ir kitoms šalims ?

Dr. V. Kuokštis rado įdomių politinių, ekonominių, idėjinių paralelių tarp baltiškojo politinės ekonomijos modelio ir to, kuris Europoje egzistavo klasikiniu „aukso standarto“ laikotarpiu XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje: silpna politinė kairė, didelis ekonomikos lankstumas, griežtai fiksuoto valiutos kurso politika, liberalus požiūris į ekonominę politiką, stiprus fiksuoto valiutos kurso sistemos palaikymas.

Mokslininko stažuotojo tyrimas potencialiai aktualus ir valstybėms, besistengiančioms įgyvendinti panašią antikrizinę programą – Graikijai, Italijai, Portugalijai, Ispanijai, kurios   susidūrė su daug didesniais iššūkiais.

Podoktorantūros stažuotės metu dr. V. Kuokščiui teko ne kartą vykti į užsienį, užmegzti ryšius su kolegomis, pristatyti tyrimus, pasisemti idėjų ir gauti vertingos kritikos. Trumpalaikėms stažuotėms jis buvo išvykęs Bristolio universitetą, Europos instituto universitetą Florencijoje, Universiteto koledžą Londone, taip pat dalyvavo Europos politinių mokslų konsorciumo seminaruose Salamankoje (Ispanija).

Remdamasis surinktomis žiniomis, tyrėjas pastebi, jog derėtų atsargiai kalbėti apie paprastas kovos su krize „pamokas“: pietinės eurozonos šalys ekonomiškai, politiškai, istoriškai yra labai skirtingos nuo Baltijos valstybių. 

Vis dėlto kodėl Lietuvoje pasitikėjimas valdžia yra reikšmingai mažesnis nei Estijoje ? Mokslininko vertinimu, dabar galbūt koją kiša ir vadinamasis palyginimo efektas. 1990−ųjų pradžioje abi valstybės permainas pradėjo būdamos panašioje situacijoje, tačiau vėliau estai išsiveržė į priekį. Dėl šios priežasties lietuviai save lygina su daugiau pasiekusiais estais ir prasčiau vertina savo valdžios rezultatus. Tačiau pats klausimas lieka įdomus tiek besidomintiems Baltijos valstybėmis, tiek ir kovojančių su krizėmis valstybių atstovams.

Kalba ir tapatybė – glaudžiai susiję

„Kreipdamasi dėl stažuotės tikėjausi panagrinėti daugelį motinystės svetimoje erdvėje aspektų, dabar jau apsistojau ties vienu – kalbiniu, nes jis toks platus, jog medžiagos pakaktų netgi dar vienai stažuotei.

Kalbos tvariais ryšiais susijusios su žmonių emocijomis bei tapatybėmis. Motinystę ir motinystės kalbą (tai yra, tą kalbą, kuria motina augina savo vaikus) sieja galingas kalbos ir savivokos ryšys. Jis didele dalimi nulemia ir pačios motinos tapatumą“, – apie savo podoktorantūros stažuotės tematiką pasakoja dr. E. Kačkutė – Hagan.

Literatūros tyrinėtoja plačiai naudojasi ir feministine kritika bei teorija. Podoktorantūros stažuotės projekte dr. E.Kačkutė – Hagan jungia savo moterų literatūros ir teorijos žinias ir lyginamąjį aspektą. Stažuotės tyrinėjimai Lyčių studijų centro prašymu kreipiami tarpdisciplinine linkme – dėl to po kelių savaičių jaunoji mokslininkė vyks trumpalaikei stažuotei į Ženevos universitetą, pas sociologę Marylène Lieber.

„Mano mokslinė biografija susiklostė taip, kad jau daug metų dirbu su kelių kalbų (prancūzų ir britų) literatūromis, esu savotiška, nors ir ne gryna komparatyvistė. Disertacijoje nagrinėjau moterų tapatumus dviejų bričių ir dviejų prancūzių kūryboje. Kai buvau jauna, man rūpėjo moters tapatumas, savimonė, dabar – motinos tapatumas ir savivoka.

Tad podoktorantūros stažuotėje nagrinėju moterų tekstus, parašytus lietuvių, prancūzų, britų ir amerikiečių anglų kalboms, ketinu įtraukti ir vieną kitą man originalo kalba neprieinamą tekstą, kuriuose vaizduojamos užsienyje vaikus auginančios motinos iš motinos žiūros taško. Gilinuosi, nuo ko priklauso ir kaip motinos tapatumą veikia motinos kalbinis pasirinkimas vaiko atžvilgiu – ar ji su vaiku kalba savo gimtąja, ar gyvenamos šalies kalba, abiem, ar nei ta, nei ta“,  –  pasakojo pašnekovė.

Motina: tylinti, daugiakalbė, transkalbė

„O tema be galo aktuali – ir ne tik Lietuvoje. Globalus judėjimas per pastaruosius 20 metų tapo labai intensyvus, jis keičia pačią motinystės, kuri glaudžiai susijusi su kultūriniu ir kitokiu ugdymu, perdavimu, esmę. Grožiniai tekstai apie motinystę, ypač autobiografiniai – esė, memuarai, atsiminimai – gali daug ką papasakoti apie šį reiškinį, apie tai, kaip emigracija keičia motinystės patirtį“, – pasakojo jauna mokslininkė.

Dr.  E. Kačkutė – Hagan apibrėžė tris motinystės tipus pagal motinystės kalbą. Tylinti motina neperduoda savo vaikams savo gimtosios kalbos, tačiau neišmoksta ir gyvenamosios šalies kalbos tiek, kad galėtų vaikus visaverčiai ta kalba socializuoti. Transkalbė motina su vaikais kalba tik gyvenamosios šalies kalba, o daugiakalbė vaikams perduoda savo gimtąją kalba, tačiau su jais bendrauja ir gyvenamosios šalies, ir/arba kita kalba.

„Kalbos yra iš esmės ir stipriai susijusios su tautinėmis tapatybėmis bei tautiniais naratyvais, kurie taip pat daro didžiulę įtaką visiems individams, o ypač motinoms. Todėl visus minėtus kalbinės motinystės tipus galima ir, manau, reikia nagrinėti ir asmeniniu, individualiu, ir nacionaliniu lygmenimis“, – įsitikinusi tyrėja.

Stažuotė – tai naujos galimybės

Vienas podoktorantūros stažuočių projekto, vykstančio jau penkerius metus, tikslų – padidinti tarpsektorinį, tarpinstitucinį, tarpkryptinį ir tarptautinį tyrėjų mobilumą, sudarant sąlygas dalintis patirtimi, žiniomis ir metodologijomis.

Abiejų jaunų mokslininkų stažuotojų vertinimu, podoktorantūros stažuotė atveria plačias galimybes tobulėti, inicijuoti novatoriškas ir reikšmingas tyrimų temas.
Dr. E. Kačkutė – Hagan pastebi, jog motinystės studijos, motinos tapatumo teoretizavimas apskritai yra palyginti nauja tyrinėjimo sritis: mokslininkė stažuotoja sako kol kas neradusi jokio kito panašaus literatūrinio tyrimo. Stažuotės metu ji tikisi išplėtoti naują tyrimų sritį ir geriau suvokti savo pačios bei daugelio kitų užsienyje vaikus auginančių moterų patirtį.
Dr. V. Kuokščiui bene vertingiausias stažuotės aspektas – galimybės užmegzti naujų ryšių su kitais tyrėjais.

„Su kolega iš Bristolio universiteto šiuo metu rengiame straipsnį stažuotės tematika. Jį pristatysiu bene didžiausioje pasaulio politikos mokslų konferencijoje Vašingtone – tai Amerikos politologų asociacijos metinis susitikimas. Man ši stažuotė – tai puiki galimybė tobulinti tyrimo įgūdžius, užsiimti veikla, kuri man leidžia augti kaip mokslininkui, o kartu, tikiuosi, praturtina ir Lietuvos socialinių mokslų erdvę“, – kalbėjo mokslininkas.

Podoktorantūros stažuotės finansuojamos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamą projektą "Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.