„Lenkija kuria didelę taip vadinamą akademiją, kur bus mokomi specialistai, valdantys šias sistemas. Lietuva pakviesta prie to jungtis, tai aš manau, kad tas galimybes, kurias turės mūsų kaimynai sąjungininkai, išnaudosime“, – BNS telefonu sakė ministras.

Jis teigė šį klausimą aptaręs su Lenkijos kolega Mariuszu Blaszczaku (Mariušu Blaščaku). Ministrai trečiadienį susitiko Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienių sankirtoje.

Lietuva sutartį dėl HIMARS įsigijimo pasirašė pernai gruodį, sistemos bus pradėtos pristatyti 2025 metais.

„Iki tol, per tuos kelis metus, mes turime sukurti bazę apmokyti karius, turime pasiruošti to pajėgumo priėmimui ir įsisavinimui savo ginkluotosiose pajėgose“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, Lenkija turi geresnių galimybių vykdyti pratybas su toliašaude artilerija.

„Jie ruošia ir turės galimybes rengti pratybas savo didesniuose poligonuose. Lietuvoje tokių galimybių daug nėra, nes, kaip žinia, mūsų artilerijos poligonas iš esmės yra Baltijos jūra“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Jis taip pat sakė, kad su Lenkijos kolega sutarė dėl tolesnio bendrų pratybų rengimo, ir kalbėjo apie pozityvius poslinkius dvišaliame kariniame bendraadarbiavime.

„Galiu pasakyti, kad kadangi yra nauji gynybos planai, ruošiame dar detalesni gynybos planai, tai šalių sąveikai, pasirengimui gynybai yra bendrų taškų, kur mes esame pajudėję, lyginant su kažkada ankstesniais metais“, – kalbėjo A. Anušauskas.

M. Blazczakas Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienių sankirtoje sakė, kad Varšuva yra atvira įvairiems pasiūlymams iš Lietuvos dėl dar glaudesnio kariuomenių bendradarbiavimo.

Jis paskelbė, kad Lenkijos kariuomenė nuo gruodžio vykdys Baltijos šalių oro policijos misiją.

„Rusijos imperija, ar buvo balta, ar raudona, ar dabar yra putiniška, kelia grėsmę valstybėms, kurios yra kaimynystėje. Tačiau kartu esame stipresni“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.

Pastaruoju metu dėl grėsmių iš Baltarusijos regiono šalys dar labiau sunerimo į šią valstybę po nesėkmingo maišto Rusijoje persikėlus „Wagner“ samdiniams.

Rugpjūčio pradžioje Lenkijos ir Lietuvos vadovai skelbė, jog Baltarusijoje yra 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, tačiau abiejų šalių pareigūnai po grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino žūties pranešė, jog jų skaičius mažėja.

„Jų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, (...) tačiau jie vis dar yra Baltarusijoje“, – sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuvos ministras taip pat padėkojo Lenkijos kolegai už lyderystę teikiant paramą Ukrainai ir pakvietė Lenkiją jungtis prie Lietuvos buriamos išminavimo koalicijos Ukrainoje.