Tai ji pabrėžė trečiadienį pirmininkaudama nuotoliniam Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikimui, jame taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Vakcinos skolinimasis rodo, kad tokios pagalbos bet kuriuo metu gali prireikti bet kuriai valstybei narei. Siūlytume sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą – tai leistų išvengti vakcinos sandėliavimo ir padėtų valstybėms, kurioms reikia pagalbos ir kurios yra pajėgios skiepyti greičiau“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė pranešime spaudai. 

Siūlytume sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą – tai leistų išvengti vakcinos sandėliavimo ir padėtų valstybėms, kurioms reikia pagalbos ir kurios yra pajėgios skiepyti greičiau.

Premjerė, pasak spaudos tarnybos, pabrėžė, kad valstybės taip pat laukia detalesnio EK pasiūlymo dėl COVID-19 žaliojo sertifikato. Ji priminė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog į vadinamąjį imuniteto ar skiepų sertifikatą reikėtų įtraukti ir informaciją apie testavimą bei persirgimą COVID-19.

Aptariant ekonomikos atsigavimą po pandemijos, pabrėžta, kad didysis iššūkis – pereiti prie aukštesnės vertės ekonomikos ir kartu vykdyti ambicingus žaliojo kurso įsipareigojimus.

Aptarta „Rail Baltica“, pozicija dėl Astravo AE

Pasak pranešimo, per susitikimą teigiamai įvertinta tai, kad Baltijos valstybių ir EK bendromis pastangomis ketvirtadienį pasiektas svarbus susitarimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF).

„Džiaugiuosi, kad dėl bendros Baltijos šalių pozicijos pavyko išlaikyti Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadas ir užkirsti kelią pastangoms reikšmingai sumažinti „Rail Baltica“ finansavimo galimybes“, – sakė premjerė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvos netenkina Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga, ir primintos EVT išvados dėl elektros, pagamintos nesaugiose elektrinėse, nepatekimo į Europos Sąjungos (ES) rinką.

Baltijos valstybių premjerai taip pat aptarė situaciją Baltarusijoje, jie pabrėžė būtiną paramą Baltarusijos tautai „ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, siekį išlaikyti šio klausimo prioritetą ES darbotvarkėje.

„ES vienybė turi išlikti vieningai atremiant Rusijos agresyvią politiką. Reikia remti Rusijos prodemokratines jėgas, pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus“, – sakoma pranešime.

Taip pat premjerai detaliau aptarė elektros tinklų sinchronizavimo, branduolinės saugos, regioninio saugumo ir gynybos bei Rytų partnerystės klausimus. Kartu pažymėta, kad padėtis regione dėl Astravo AE „kenkia sinchronizacijos projekto įgyvendinimo tvarumui ir vietos energijos gamybos pajėgumų plėtrai“.

„Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina Baltijos valstybių politinį įsipareigojimą nutraukti elektros importą iš Baltarusijos, tačiau dabartinė duomenų analizė aiškiai rodo, kad taikoma dvišalė metodika neveikia. Parengti naujos trišalės metodikos principai, Lietuvos siūloma nauja prekiavimo elektra su trečiosiomis šalimis metodika sudarytų maksimalias kliūtis Astravo AE elektrai patekti į Baltijos šalių rinką“, – teigiama pranešime.

Aptarti ir regioninio saugumo bei gynybos, Baltijos šalių bendradarbiavimo NATO, ES ir bendradarbiavimo su JAV, taip pat Rytų partnerystės klausimai. I. Šimonytės teigimu, turime siekti, kad Rytų partnerystė vėl taptų „strateginiu ES prioritetu, o ne technokratinio bendradarbiavimo instrumentu“.