- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas 1991 metų sausio įvykių metu skambino Maskvos delegacijai į Vilnių, kuri tuo metu buvo apsistojusi svečių namuose Latvių gatvėje.
Tai Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą, trečiadienį sakė liudytoju apklaustas tuometinis kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.
„Ponas Gorbačiovas skambino į Latvių gatvę, jautėsi, kad sovietų prezidentas rūpinosi kiekvienu žingsniu“, – sakė eksministras.
Sovietų sąjungos Aukščiausios Tarybos atstovų delegacija iš Maskvos į Vilnių atvyko Sausio 12-osios dienos vakarą, juos oro uoste pasitiko du Lietuvos ministrai. Taip buvo siekiama, kad delegacija patektų į Lietuvos Vyriausybės, o ne į prosovietinės Lietuvos komunistų partijos vadovaujamos Mykolo Burokevičiaus, rankas.
D.Kuolys vėliau BNS pasakojo, kad tuo metu tvyrojo didelė įtampa, pažangios jėgos Rusijoje reikalavo Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą aiškintis, kas vyksta Lietuvoje, kodėl kariškiai užima pastatus. Tuo metu jau buvo užimti Spaudos rūmai. Buvo deleguota komisija padėties Lietuvoje aiškinimuisi. Šiai delegacijai vadovavo tuometinės sovietų Baltarusijos AT pirmininkas Nikolajus Dementejus.
D.Kuolys prisiminė, kad jau po tragiškų nakties įvykių kartu su sveikatos apsaugos ministru Juozu Oleku pamatė mieste, į Tauro kalną kylantį šarvuotį. Buvo nuspręsta vykti į Latvių gatvę, kur apsistojusi Maskvos delegacija, aiškintis, kodėl mieste važinėja karinis transportas, nesilaikoma paliaubų.
Nuvykus paaiškėjo, kad svečius saugoja Baltarusijos KGB. Kadangi buvo vėlus metas, svečius ir jų apsaugą teko žadinti.
Naktį paaiškėjo, kad delegacijos iš Maskvos vadovui skambina M.Gorbačiovas. Delegacijos vadovas ragelį, anot D.Kuolio, pakėlė būdamas apsirengęs tik su marškinėliais. D.Kuolys jautė, kad nebuvo norima, kad lietuviai girdėtų jų pokalbį.
Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konservatoriai baigė reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą14
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims (TS-LKD) demokratams baigus reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą, jo priekyje atsidūrė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 4 tūkst. 373 balsus. ...
-
L. Kasčiūnas Romoje su Italijos kolega aptars saugumo situaciją, Vašingtono susitikimą3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį lankysis Romoje, su italų kolega Guido Crosetto (Gvidu Krosetu) jis aptars saugumo situaciją Baltijos ir Viduržemio jūros regionuose, NATO viršūnių susitikimą Vašingtone bei...
-
Teisėjų taryba prašo vetuoti Seimo netikėtai pavėlintą teismų reformos datą
Teisėjų taryba prašo prezidento grąžinti Seimui svarstyti praėjusią savaitę priimtus teismų reformos pakeitimus. ...
-
Užmojis: priesaiką sulaužiusiems politikams neleisti 10 metų eiti vadovaujamų pareigų14
Seimo narys konservatorius Vilius Semeška siekia Seimo statute numatyti saugiklius, kad priesaiką sulaužęs, bet apkaltos išvengęs politikas negalėtų dešimtmetį eiti vadovaujamų pareigų Seime, dirbti Vyriausybėje. ...
-
G. Nausėda: visą mūsų rūpestį Tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje54
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį į šimtmečio Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremoniją susirinkusiems žmonės sakė, jog šventė kviečia būti drauge, dalintis teigiama energija ir giedra nuotaika. ...
-
Apklausa atskleidė, kuo visuomenė pasitiki labiausiai51
Pastarąjį mėnesį didžiausią pasitikėjimą visuomenė išreiškė šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Kaip rodo naujausia apklausa, prezidentu pasitiki kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų. ...
-
Premjerė sveikina Lietuvos pasieniečius su profesine švente: įveiksime bet kokį išbandymą6
Pasieniečiams švenčiant profesinę dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus ir dėkojo už jų atliekamą pareigą šaliai. Politikė džiaugėsi, jog Lietuvos pasieniečiai dėl ...
-
V. Čmilytė-Nielsen mano, jog Liberalų sąjūdis gali pagerinti 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus15
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog jos vadovaujama politinė jėga gali pagerinti prieš ketverius metus Seimo rinkimų antrajame ture pasiektą rezultatą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą koreguoti paramos teikimą globotinius auginančioms šeimoms1
Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Astos Kubilienės siūlymą koreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, iš jo pašalinant, jos nuomone, diskriminacines nuo...
-
Vyriausybė siūlo notarinę formą taikyti renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą
Vyriausybė pritaria Seime svarstomai iniciatyvai liberalizuoti didelės vertės paramos teikimą, tačiau siūlo, kad notarinės formos reikalavimas būtų taikomas renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą. ...