Nors komiteto vadovas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad komisija domisi tik Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansiniais reikalais, svečias suabejojo, ar politikai, tirdami finansus, nesikiš į LRT turinį.

Su B. Bergantu komiteto posėdyje taip pat dalyvavo EBU atstovė Radka Batcheva. Jai irgi rūpėjo, kodėl Seimas užsimojo taip plačiai revizuoti LRT finansinę veiklą.

Pageidavo, kad svečias būtų komisijos narys

Aiškindamas EBU atstovams, kodėl Seime buvo sudaryta speciali komisija LRT veiklai tirti, R. Karbauskis tikino, kad ji domėsis išimtinai tik finansiniais reikalais – esą nei visuomeninio transliuotojo laidų turinys, nei artėjantys generalinio direktoriaus rinkimai komisijos nedomina.

„Seimas atlieka parlamentinę kontrolę. Seimo nariai nori atsakymų dėl LRT valstybės skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumo. Lygiai taip pat šį klausimą supranta ir kitų šalių parlamentai“, – kalbėjo komiteto vadovas.

R. Karbauskis svečiams dėstė, jog neatmestina galimybė, kad LRT finansinei veiklai ištirti bus pasamdyti kokios nors tarptautinės organizacijos auditoriai ir atseit tam pinigų jau yra pažadėjęs premjeras Saulius Skvernelis.

„Visą informaciją apie LRT veiklos tyrimą pateiksime EBU. Jei tyrimas parodys, kad problemų nėra, tai pasidžiaugsime. Siekiame tik skaidrumo ir tikrinami tik finansiniai reikalai“, – tikino svečius R. Karbauskis.

Jis taip pat reiškė norą, kad B. Bergantas būtų Seimo komisijos nariu, nors to padaryti ir neįmanoma.

Opozicija EBU atstovams pateikė priešingą informaciją

Kultūros komitete dirbantys opozicijos atstovai svečiams iš EBU pateikė visai kitokią informaciją apie komisijos LRT veiklai tirti atsiradimo aplinkybes.

„Mes turime teisę žinoti, kaip visuomeninis transliuotojas naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau tam reikalui išsiaiškinti Lietuvoje yra kitų institucijų. Mes turėjo galimybę susipažinti su LRT tarybos ataskaita, tačiau komiteto vadovo iniciatyva jos svarstymas buvo atidėtas ir prie jo nebuvo sugrįžta, o vėliau jau atsirado Seimo komisija“, – pasakojo svečiams konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Politikai turėtų būti kuo toliau nuo visuomeninio transliuotojo priimamų sprendimų. Visuomeninis transliuotojas – ne gyvulys, kurį reikėtų saugoti.

Jis apgailestavo, kad prasidėjęs ažiotažas dėl LRT veiklos prieš pat generalinio direktoriaus rinkimus trukdo jos kolektyvui kūrybingai ir produktyviai dirbti.

V. Juozapaitis taip pat suabejojo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės užmojais atlikti LRT dokumentų poėmius, jei ši nepateiks to, ko reikalaus Seimo komisija.

„Tokie komiteto vadovės planai teikia pagrindo galvoti, kad yra tyčinis skverbimasis į LRT veiklą, ir yra ženklų, kurie rodo, jog galima įžvelgti ir politinį spaudimą“, – pabrėžė V. Juozapaitis.

Jam antrino kolega konservatorius ir komiteto narys Vytautas Kernagis, tvirtindamas, kad Lietuvoje yra daugiau nei dešimt valstybės institucijų, turinčių įgaliojimus ir kompetencijos profesionaliai patikrinti LRT finansinę veiklą: „O dabar politikai kišasi į visuomenino transliuotojo veiklą ir trikdo ją.“

Socialdemokratė Raminta Popovienė EBU atstovus informavo, kad jos partijos atstovai Seime buvo įregistravę siūlymą LRT veiklos tyrimą pavesti atlikti Valstybės kontrolei, tačiau jam valdančioji dauguma nepritarė.

Visuomeninis transliuotojas turi dirbti visuomenei

„Atrodo, kad jūsų Seime – nuomonių pliuralizmas. Tačiau ne mūsų pareiga kištis į jūsų vidaus reikalus. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas turėtų galimybes dirbti visuomenei, todėl būtina stiprinti jo patikimumą. Prie to privalėtų prisidėti ir profesionalai, ir politikai“, – komiteto nariams kalbėjo B. Bergantas.

Jis, remdamasis savo patirtimi, pabrėžė, kad visuomeninių transliuotojų darbas nėra pigus, nes jie ne tik informaciją skleidžia, bet, supažindindami visuomenę su kultūros pasiekimais, sykiu yra ir kultūrinės įstaigos.

B. Bergantas komiteto nariams aiškino, kad visuomeninių transliuotojų misija – ne tik užmegzti su visuomene dialogą, bet ir kontroliuoti politikus.

„Kiekvienos šalies patirtis skirtinga, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad politikai turėtų būti kuo toliau nuo visuomeninio transliuotojo priimamų sprendimų. Visuomeninis transliuotojas – ne gyvulys, kurį reikėtų saugoti“, – įsitikinęs B. Bergantas.

EBU jau pernai įspėjo Seimą

„Nors visuomeninės žiniasklaidos skaidrumas, atvirumas ir atsakingumas prieš visuomenę yra pagrindiniai visuomeninio transliuotojo valdymo principai, mes manome, kad informacijos, kurios pareikalavo Seimo nariai, paskelbimas viršija tai, ko pagrįstai galima tikėtis iš visuomeninio transliuotojo“, – laiške LRT vadovui Audriui Siaurusevičiui dar praėjusių metų gruodį rašė EBU teisės direktorius Richardas Burnley.

Jis taip pat tvirtino, kad LRT išlaidų detalių paviešinimas galėtų neigiamai paveikti jos poziciją būsimose komercinėse derybose su nepriklausomais prodiuseriais.

R. Burnly atkreipė dėmesį, kad visuomeninio transliuotojo priežiūra turi būti vykdoma neįtraukiant politinių jėgų ir neturi būti vykdoma tiesiogiai politinių institucijų, nesvarbu, ar vyriausybės, ar parlamento. Priešingu atveju būtų per didelė nepagrįsto politinio įsikišimo rizika.