- Augustė Lyberytė, ELTA/Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad naujojo ambasadoriaus Lenkijai imta ieškoti praėjusių metų rugpjūtį – tuomet ministerija paskelbė atrankos konkursą. Ministro teigimu, vienas iš dalyvių idealiai atitiko keliamus reikalavimus, tačiau procedūros užstrigo pateikus galimas kandidatūras Prezidentūrai. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tinkamų kandidatūrų nepateikė, pabrėžė G. Landsbergis.
„Žymioji ambasadoriaus Lenkijoje atranka buvo paskelbta 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Spalio mėnesį atranka buvo pabaigta, suformuotas sąrašas ir pateiktas institucijoms derinti“, – trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje kalbėjo G. Landsbergis.
„Kodėl taip anksti? Todėl, kad atrinkus žmogų, būtų galima tuomet atlikti visus reikiamus darbus – žmogus gali būti komandiruojamas į tą valstybę, pradėti megzti ryšius, informuoti. Mes galime daug dalykų padaryti iki tol, kol tam žmogui teks išvažiuoti“, – aiškino jis.
Pasak G. Landsbergio, naujų ambasadorių paskyrimas prasideda atšaukimų sąrašu – Lenkijos atveju tai prasidėjo 2022 m. birželį.
„Mūsų lūkestis buvo gruodžio mėnesį turėti jau apderintą sąrašą, kurį būtų galima paleisti į gyvenimą ir jis pradėtų gyvuoti“, – aiškino jis.
Tikina, kad paaiškinimų iš Prezidentūros nebuvo
Pasak URM vadovo, rengtame konkurse paraiškas pateikė keturi dalyviai. Vienas jų, anot G. Landsbergio, akivaizdžiai išsiskyrė savo kompetentingumu.
„Iš keturių kandidatų vienas kandidatas akivaizdžiai išsiskyrė savo kompetencija ir darbo patirtimi – prieš tai buvusio darbo patirtimi. Kitaip tariant, jis dirbęs aukštose pareigose ambasadoje Lenkijoje, puikiai kalba lenkų kalba“, – konkurso aplinkybes dėstė ministras, pridurdamas, kad šis kandidatas šiuo metu užima aukštas vadovaujamas pareigas.
G. Landsbergis pažymėjo, kad iš kitų konkurse dalyvavusių asmenų dar vienas kandidatas mokėjo lenkų kalbą, kiti du – ne.
Iš keturių kandidatų vienas kandidatas akivaizdžiai išsiskyrė savo kompetencija ir darbo patirtimi.
„Akivaizdu, kad vienas kandidatas idealiai atitiko reikalavimus. Jis buvo pateiktas kartu su kitais, su grupe. Turėjau galimybę taip pat ir pats, ir per kolegas pristatyti kandidatūrą, paaiškinti argumentus. Procesas užstrigo – labai ilgai“, – apgailestavo jis, pažymėdamas, kad nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. balandžio URM ir Prezidentūrai pavyko rasti kompromisus dėl kitų paskyrimų.
„Klausimas dėl Lenkijos nesisprendė. Bet nesisprendė, kas paminėtina, ne dėl kokių nors argumentų, kurie būtų išsakyti. Mes negirdėjome argumentų, jie nebuvo pristatyti. Išskyrus vieną argumentą, kuris buvo pasakytas – kad reiktų laukti NATO samito ir po jo būtų priimti sprendimai“, – akcentavo jis, nurodydamas, kad tokią poziciją Daukanto aikštė išsakė šių metų balandį.
Rengė naują konkursą
Užsitęsus procedūroms, G. Landsbergis tikina informavęs prezidentą, kad URM yra pasirengęs organizuoti naują diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo konkursą. Tačiau, pasak ministro, iki NATO viršūnių susitikimo Daukanto aikštė teigė, kad naujos atrankos rengti nereikia.
„Sulaukus NATO vadovų susitikimo, buvau tiesiogiai paprašęs valstybės vadovo susitikti su mano minėtu asmeniu. Susitikimas įvyko ir buvo pasakyta, kad tas asmuo netinka“, – įvykių seką dėstė G. Landsbergis.
„Nesileisiu ir necituosiu privataus pokalbio. Bet taip buvo pasakyta“, – prezidento išsakytų argumentų nedetalizavo jis.
Visgi, galiausiai nutarta rengti naują atranką. Tačiau šį kartą, pastebėjo G. Landsbergis, sulaukta tik vieno dalyvio.
„Konkursą paskelbėme. Jame sudalyvavo vienas asmuo ir tas asmuo yra profesionalus diplomatas, kuris, turiu pripažinti, šiuo metu lenkų kalba nekalba“, – nurodė URM vadovas.
Iš prezidento tinkamų kandidatų nesulaukė
Kalbėdamas komiteto nariams, G. Landsbergis pažymėjo – nepaisant URM pakeistos tvarkos ir depolitizuotų konkursų į ambasadas, įstatymas numato galimybę prezidentui atmesti pateiktas pavardes. Visgi, politiko manymu, tokiu atveju atsakomybę dėl kandidato perima Daukanto aikštė.
„Turiu pripažinti, kad, kaip ir ne vieną kartą, visi konkursai, kuriuos organizuoja Užsienio reikalų ministerija, (...) nepanaikina prezidentui teisės jiems nepritarti. Tačiau, mano supratimu, tai palieka prezidentui atsakomybę teikti tinkamą žmogų“, – aiškino G. Landsbergis.
Ministras leido suprasti, kad G. Nausėda teikė savo siūlomus kandidatus, tačiau jos nebuvo tinkamos.
„Iš prezidento tokių pavardžių, kurias galėčiau pateikti suderinimui, nesu sulaukęs“, – konstatavo jis.
Iš prezidento tokių pavardžių, kurias galėčiau pateikti suderinimui, nesu sulaukęs.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.
Tuo metu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Netrukus po to URM pranešė, kad tokia informacija nėra teisinga.
„Tarp pateiktų siūlytų profesionalų ambasadorių yra lenkų kalbą mokančių“, – Eltai teigė G. Landsbergio atstovė spaudai P. Levickytė.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
Ž. Pavilionis siūlo sprendimą dėl atstovo Lenkijoje rasti Seime, kviečia A. Skaisgirytę
Užsienio reikalų ministerijai ir Prezidentūrai susikirtus dėl ambasadoriaus Lenkijoje, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis siūlo klausimą išspęsti Seime, į kitą posėdį kviečiasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąją patarėją Astą Skaisgirytę.
„Aš siūlau ir prašau perduoti gerbiama patarėjai ambasadorei A. Skaisgirytei, kad mes jos laukiame kitą posėdį sausio 10 dieną, uždaru režimu, ir pabandyti kartu surasti sprendimą dėl Lenkijos“, – per URK posėdį trečiadienį sakė Ž. Pavilionis.
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja Skirmantė Straigienė teigė, kad šalies vadovui ambasadorių skyrimo procese kyla klausimų dėl „politinių afiliacijų“, bet iš esmės tai esantis „politinis procesas“.
„Tikrai techniškai (ambasadorių skyrimo – BNS) procesas yra sutvarkytas, reglamentuotas, bet visgi prezidentui kyla klausimų dėl politinių afiliacijų. Čia galiu tik atkreipti dėmesį į būsimą užsienio reikalų ministrą (Radoslawą – BNS) Sikorskį Lenkijoje, jis irgi pareiškė, kad sieks, kad diplomatinė tarnyba Lenkijoje po aštuonerių metų PiSo (partijos „Teisė ir teisingumas“) valdymo būtų depolitizuota. Tai tikrai Lenkijoje dirba profesionalūs diplomatai ir kompetentingi žmonės“, – per komiteto posėdį sakė S. Straigienė.
Kartu ji teigė, kad ambasadorių skyrimas yra politinis procesas, nurodydama į Konstituciją. Joje numatyta, kad prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia ambasadorius.
„Kaip sakė pats ministras, visgi numatoma ir Konstitucijoje, kad tai politinis procesas, ir ministras pats sakė apie politinius paskyrimus į svarbiausias ambasadas, mes neišvengsime, tai politinis procesas“, – kalbėjo S. Straigienė.
Seimo URK vadovas Ž. Pavilionis po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad priešinsis „bet kokiems likusiems politiniams paskyrimams“.
„Mes dabar aiškiai supratome, kad politizuoja paskyrimus dabar būtent Prezidentūra, ir tą jo atstovė oficialiai įvardijo“, – sakė Ž. Pavilionis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas buvo pakeistas tam, kad būtų apriboti politiniai paskyrimai, kai baigiantis kadencijai politinio pasitikėjimo pareigūnai skiriami į diplomatines atstovybes.
„Visas diplomatinis įstatymas per šią kadenciją buvo kuriamas apginti diplomatinę tarnybą nuo vadinamųjų politinių parašiutų, paprastai jie pradeda skraidyti intensyviai prieš rinkimus. Tai mes dabar supratom, iš kur jie skrenda – iš Daukanto aikštės (Prezidentūros – BNS)“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Įvardytas aukštas pareigas einantis diplomatas
Kandidatų į ambasadorius pavardės viešai neskelbiamos, jų neįvardino ir G. Landsbergis.
Visgi Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška feisbuke paskelbė, kad prezidentui neįtikęs kandidatas yra buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele Giedrius Puodžiūnas, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.
Šiuo metu G. Puodžiūnas yra URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius.
„Trisdešimt metų URM dirbantis diplomatas, ambasadorius, šiandien URM dirbantis nacionalinio saugumo srityje (ko mums ir reikia šiandien labiausiai Lenkijoje), buvęs atstovybių Lenkijoje (todėl mokantis lenkų kalbą ir pažįstantis Lenkiją), Austrijoje (todėl mokantis vokiškai), Gruzijoje vadovas, prezidento nuomone, nemoka lenkų kalbos (ar tikrino?), todėl negali būti paskirtas“, – rašė A. Januška.
A. Januška taip pat tvirtino, kad prezidentas „atkakliai stumia kažkokį savo kandidatą, nes jis turįs pažinti lenkų kultūrą“.
Ministras G. Landsbergis komentuodamas žurnalistams šį įvardintą reikalavimą dėl kultūros pažinimo, teigė, jog „tokio niekada nebuvo išsakyta privačiuose pokalbiuose kriterijaus“.
Bet jis taip pat pridūrė: „Paradoksiška, kad asmuo, apie kurį kalbėjau, yra baigęs istorijos studijas, ir šį kriterijų atitinka“.
G. Puodžiūnas 1991 metais yra baigęs Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: daugiau priešų batai niekada nemindys Lietuvos žemės21
Šventinės salvės, iškilminga rikiuotė ir palaikymas Ukrainai – Lietuvoje paminėta kariuomenės diena. Karius ir žiūrovus sveikinęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė – virš Lietuvos kybant „tamsaus pavojaus i&...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet4
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus8
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius159
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams22
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos11
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...