Seimo narė socialdemokratė Jūratė Zailskienė su grupe parlamentarų parengė ir registravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas.

„Jų reikia tam, kad būtų daugiau teisingumo“, – ketvirtadienį BNS sakė J. Zailskienė.

„Bausmės dydis turėtų priklausyti nuo padaryto nusikaltimo dydžio. Juk dabar ar žala 100 eurų, ar žala 1000, ar 20 tūkst. eurų, bausmė yra ta pati“, – teigė ji.

Projektu siūloma, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus.

Be to, teismas skirtų draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei nuteisiamas nusikaltimą padaręs meras, tai tik mero pareigų jis ir negalėtų kurį laiką jų eiti.

Dabar taikomas gerokai platesnis viešųjų teisių atėmimas – uždraudžiama tam tikrą laiką būti išrinktam arba paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Taip pat siūloma diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.

Skaitant patį projekto tekstą akivaizdu, kad Seimo nariai bando šiek tiek pasinaudoti situacija.

Anot projekto, jeigu pripažįstama, kad asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus padarydamas žalos valstybei, savivaldybei už mažiau kaip 25 MGL (šiuo metu tai yra 1250 eurų), jis būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Jeigu padaryta žala būtų nuo 25 MGL iki 250 MGL (12,5 tūkst. eurų), tokiam asmeniui grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Padarius didesnę žalą, teismas galėtų skirti baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Visais atvejais šios bausmės galiotų tik toms nusikalstamoms veikoms, kuriose nebūtų kyšininkavimo požymių.

Šį projektą pasirašė 20 Seimo narių, tarp jų yra ir su „čekiukas“ susijusiose civilinėje byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo teisiamas parlamentaras socialdemokratas Ramūnas Vyžintas.

„Manyčiau, šis projektas skirtas tiems „čekutininkams“, kurie dabar turi problemų, jų teisinių problemų sumažinimui. Skaitant patį projekto tekstą akivaizdu, kad Seimo nariai bando šiek tiek pasinaudoti situacija“, – BNS projektą įvertino Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jeigu būtų priimtos minėtos pataisos, jos būtų taikomos ir dabar teisiamiems politikams, kai kuriems tai atvertų galimybę dalyvauti rinkimuose.

„Draudimas eiti pareigas pagal tą praktiką, kuri formuojasi, apima labai plačiai ir laike, ir jis apima labai plačiai pareigose. Dėl to, matyt, yra atsiradęs naujas bandymas susiaurinti pareigų ribojimus, kad būtų taikoma tik toms pareigoms, kurios buvo eitos. (...) O žinome, kad Baudžiamasis kodeksas galioja atgal, jeigu švelninamos sankcijos. Vadinasi, būtų taikoma ir tiems, kurie veikas yra padarę praeityje ir dabar persekiojami“, – tvirtino A. Širinskienė.

Vadinamosiose čekiukų bylose yra nuteisti ir teisiami įtakingi įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.

Teismai kaltais dėl to jau yra pripažinę buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių, buvusį Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską. Įtarimų yra sulaukę Marijampolės savivaldybės meras socialdemokratas Povilas Isoda bei Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.