- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies vadovo patarėja skleidžia klaidingą informaciją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip politikas reagavo į Astos Skaisgirytės pasisakymus, esą jis su Gitanu Nausėda paskutinį kartą buvo susitikę aptarti ambasadorių skyrimo klausimo praėjusių metų vasarą.
Anot jo, kandidatai į diplomatinių atstovybių vadovus kartu su G. Nausėda buvo aptarti ne viename susitikime ir telefoniniame pokalbyje. Tačiau, pažymi jis, situacija pasikeitė po to, kai institucijos susivaidijo dėl ambasadoriaus Londone Eitvydo Bajarūno.
„Patarėja pasakė neteisingą informaciją. Buvome susitikę ir buvo daug telefoninių pokalbių. Po to viskas pasikeitė, po pono Bajarūno istorijos – taip apibendrinčiau“, – trečiadienį Eltai sakė G. Landsbergis.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį Žinių radijui prezidento patarėja A. Skaisgirytė nurodė, kad paskutinį kartą ministras G. Landsbergis ir šalies vadovas G. Nausėda buvo susitikę vasarą. Visgi, kada galėtų įvykti kitas toks susitikimas, ji negalėjo pasakyti.
„Ir prezidentas, ir ministras susitinka ir susitinka reguliariai. Manau, kad toks susitikimas anksčiau ar vėliau įvyks“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
Remtų įstatymines iniciatyvas, kuriomis būtų aiškiau reglamentuojamas ambasadorių skyrimo procesas
Institucijoms nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūrų, parlamentarai prakalbo apie galimus įstatyminius pokyčius. G. Landsbergis nurodė, kad tokiuose sprendimuose matytų prasmę – anot jo, kai tarp institucijų nelieka „pasitikėjimo ir geros valios“, tuomet galima rinktis įstatyminio reglamentavimo kelią.
Patarėja pasakė neteisingą informaciją. Buvome susitikę ir buvo daug telefoninių pokalbių.
„Jeigu pasitikėjimo ir geros valios nelieka – tada yra kelias reglamentuoti. Tai nėra nieko baisaus, tiesa sakant“, – trečiadienį interviu „Delfi TV“ sakė G. Landsbergis.
„Girdžiu kolegas, kalbančius apie tai, kad galbūt yra reikalingos įstatymų pataisos. Aš manau, kad tai galbūt yra kelias, kuriuo galime eiti būtent dėl to, kad mes esame tokioje tradiciškai nusistovėjusių normų pasaulyje“, – dėstė jis.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad įstatyminiai pokyčiai padėtų aiškiau numatyti ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) bei Prezidentūros galių proporciją ambasadorių skyrimo procesuose. Šalies diplomatijos vadovas kaip pavyzdį priminė ambasados Londone istoriją, kai prezidentas savo sprendimu sustabdė ambasadoriaus atšaukimą.
„Šiandien prezidentas turi absoliučią galią, netgi, vienasmenę galią sustabdyti ambasadoriaus (atšaukimą – ELTA)“, – pažymėjo jis.
„Manau, valdžių pasiskirstymas, galių pasiskirstymas taip pat turi būti adekvatus“, – akcentavo politikas.
G. Landsbergis: dėjau visas maksimaliai žmogiškas ir įmanomas pastangas
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako dėjęs visas pastangas, kad ambasadoriaus Lenkijoje klausimas būtų išspręstas. Visgi, nepaisant įstrigusių procedūrų ir kelis mėnesius besitęsiančių ministerijos ir Prezidentūros tarpusavio įtampų, politikas tikina, kad yra pasirengęs toliau dirbti su šalies vadovu G. Nausėda.
„Vertindamas savo veiksmus, galiu pasakyti tiek, kad dėjau visas pastangas – maksimalias žmogiškai ir politiškai įmanomas – kad sprendimus pavyktų rasti“, – ketvirtadienį URM žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Paklaustas, ar prastėjantis bendradarbiavimas su Prezidentūra ir sprendimas nepakviesti į susitikimą su Ukrainos delegacija nesignalizuoja apie galimą šalies vadovo nepasitikėjimą juo kaip ministru, G. Landsbergis nesiėmė spėlioti.
„Jo reikėtų klausti, (ar pasitiki – ELTA)“, – atsakė jis.
Visgi tęsti darbą su G. Nausėda ministras tikina esąs pasirengęs.
Aš esu pasirinkęs dirbti su prezidentu tiek, kiek to reikalauja Konstitucija ir padorumas.
„Turiu savo atsakomybę, instituciją, kuriai vadovauju, žmones, su kuriais dirbu – puikią tiek artimą, tiek tolimesnę komandą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Kalbu apie tai, kas yra mano tiesioginis mandatas. Dirbti tą darbą. O kiekvienas pasirenkame, kaip mes jį norime dirbti. Aš esu pasirinkęs dirbti su prezidentu tiek, kiek to reikalauja Konstitucija ir padorumas. Ir toliau tą darysiu“, – nurodė jis.
Tačiau, leidžia suprasti, kad artimiausiu metu nėra suplanuoto susitikimo su prezidentu. G. Landsbergis nurodė, kad pirmiau šalies vadovas turėtų susitikti su URM pateiktais kandidatais į ambasadorius.
„Yra viskas pateikta spalio mėnesį, po įvykusios Užsienio reikalų ministerijos atrankos 2024 m. rotacijai. (...) Mano žiniomis, Prezidentūra nebuvo susitikusi kol kas nė su vienu pateiktu kandidatu“, – nurodė jis, klausiamas, ar artimiausiu metu susitiks su G. Nausėda.
„Turbūt, kai yra pateikti kandidatai, paprastai įvyksta susitikimai su tais kandidatais“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Praėjusių metų rudenį tarp institucijų kilo konfliktas ir dėl kito ambasadoriaus – Eitvydo Bajarūno. URM sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms.
Pats E. Bajarūnas yra paprašęs atlikti tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai. Tokį tyrimą ragino atlikti ir Prezidentūra, nurodžiusi, kad tokio URM sprendimo bus laukiama „tiek, kiek reikės“. O, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: baltarusių „pasų“ iniciatyva kelia lygiagretaus teisinio reguliavimo riziką
Baltarusijos opozicijos iniciatyva spausdinti „pasus“ su lietuvišką Vytį primenančiu simboliu kelia alternatyvaus pilietybės teisinio reguliavimo riziką, teigia premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Po Žemaitaičio pareiškimų – Prezidentūros reakcija: sunku suvokti, kokios šalies koalicijoje jis yra
„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, Prezidentūra teigia, jog sunku suvokti, kokios šalies valdančiajai daugumai atstovauja tokiais pa...
-
Žemaitaičio Seimo nario priesaiką priėmęs KT pirmininkas: tokia yra pareiga
Po rinkimų paaiškėjus, kad į parlamentą pateko praėjusioje kadencijoje Konstituciją šiurkščiai pažeidęs Remigijus Žemaitaitis, viešojoje erdvėje diskutuota, ar Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda iš...
-
Žemaitaitis: neturiu ko važiuoti į Ukrainą
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situa...
-
Nepalaimino Petrauskaitės vizito į Dubajų: aiškinsis dėl įgaliojimų
Vasario pradžioje Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinių Arabų Emyratais (JAE) pirmininkė socialdemokratė Modesta Petrauskaitė vyks į Abu Dabį, kur Vasario 16-osios proga susitiks su lietuvių bendruomene ir su JAE tarpparlamentine grupe r...
-
Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją
Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. ...
-
Latvijoje, Estijoje plinta dezinformacija apie sinchronizavimą, Lietuvoje to kol kas nėra
Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai apie Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota. ...
-
Vokietijos gynybos ministras įvardijo metus, kada Rusija gali nusitaikyti į NATO šalis
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad stebint Rusijos karinių pajėgų augimą ir toliau išlieka teorinė tikimybė, jog 2029–2030 metais ši šalis gali bandyti pasikėsinti į NATO priklausančias šalis. D...
-
Klaipėdos savivaldybė parlamentarams suteiks patalpas
Trims Seimo nariams – „valstietei“ Ligitai Girskienei, konservatoriui Audriui Petrošiui ir „aušrietei“ Daivai Petkevičienei, išrinktiems vienmandatėse uostamiesčio apygardose, savivaldybė planuoja suteikti...
-
Po Žemaitaičio kritikos – Skvernelio atsakas
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti. ...