- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė/ELTA, Milena Andrukaitytė/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesutinka su Prezidentūros kritika, esą Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti šalies vadovo galias.
„Man atrodo, kaip tik jas (prezidento galias – ELTA) tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Ministras teigia sprendimą, ar palaikyti šias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, priimsiąs, kai bus pateiktas teisės akto galutinis projektas. Visgi pačią iniciatyvą keisti šiuo metu galiojančią ambasadorių skyrimo tvarką G. Landsbergis vertina teigiamai.
„Reikia susipažinti, koks bus galutinis. Nes kai yra registracija, tik tada prasideda visas procesas. Teikiamos įvairios yra pataisos ir, galų gale, tas dokumentas gali stipriai skirtis nuo pradinės versijos. Kad tai yra teisinga kryptis, tai nuo pat pradžių palaikiau“, – sakė jis.
G. Landsbergis taip pat pažymi „artimiausiu metu“ ketinantis susitikti su prezidentu ir aptarti 2024 m. planuojamus ambasadorių paskyrimus.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sukritikavo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Pasak jos, Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti prezidento galias.
Praėjusį penktadienį grupė Seimo narių registravo jau kurį laiką Seime ruoštas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo tvarką.
Esminis siūlymas – numatyti terminą, per kurį institucijos turėtų paskirti naują diplomatinį atstovą. Siūloma, kad naujas ambasadorius turėtų būti paskirtas likus ne mažiau kaip pusmečiui iki šiuo metu pareigas einančiojo atstovo darbo pabaigos.
Taip pat siūloma detalizuoti kandidatų atrankos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eigą – įstatymu įtvirtinti praktiką, kai atranka į kitais metais atsilaisvinančias diplomatines pozicijas organizuojama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Įstatymo projekte pažymima, kad tokia geroji praktika jau yra besiformuojanti URM ir leidžia atrankas vykdyti sklandžiai ir efektyviai.
Įstatymo projekte išdėstyti ir kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į diplomatines atstovybes. Esami ir buvę diplomatai – turi turėti ne mažesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, bent 15 metų patirtį diplomatinėje tarnyboje, ne mažesnę nei 4 metų patirtį vadovaujant atstovybei.
Be to, numatomi pokyčiai, susiję ir su kandidatūrų svarstymu – siūloma nustatyti, kad Prezidentūra, nesutikusi skirti Vyriausybės pateikto diplomato ambasadoriumi, turėtų motyvuoti savo sprendimą ir pateikti jį Ministrų kabinetui per 10 darbo dienų.
Seimui pritarus, įstatyminiai pokyčiai įsigaliotų jau nuo šių metų liepos mėnesio.
ELTA primena, kad poreikis tobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą atsirado po to, kai įsiplieskė keletą mėnesių besitęsiantys ginčai tarp URM ir Prezidentūros. Institucijos susivaidijo dėl to, kas yra kaltas, jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus.
Kilus konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, įstrigo daugiau kaip dešimtis šiais metais planuojamų diplomatų rotacijų.
Šiuo klausimu prezidentas G. Nausėda bei užsienio reikalų ministras G. Landsbergis turėjo du susitikimus, tačiau sprendimų kol kas nėra.
G. Landsbergis apie A. Skaisgirytės versiją dėl trąšų: tai nėra tikslus vertinimas
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad prezidento G. Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės versija dėl bandymo į sankcijų Baltarusijai paketą įtraukti Astravo atominę elektrinę, mainais atsisakant trąšų, „nėra tikslus situacijos vertinimas“.
„Tiek, kiek esu supažindintas su situacija, tai nėra tikslus situacijos vertinimas, toks, koks buvo nuskambėjęs tyrimą atliekančioje komisijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Pirmadienį liudydama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisija A. Skaisgirytė teigė, kad Europos Sąjungai (ES) derantis dėl sankcijų Lietuva tikrino galimybę į paketą įtraukti Astravą, atsisakant sankcijų trąšoms, bet šios idėjos nepavykus įgyvendinti jos atsisakyta.
Atsakydama į klausimus dėl Prezidentūros pozicijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms A. Skaisgirytė teigė, jog ES šalių nuomonės derybų pradžioje ekspertiniame lygmenyje išsiskyrė – kelios šalys pasisakė prieš sankcijas trąšoms, o viena buvo kategoriškai prieš sankcijas branduolinei energetikai.
A. Skaisgirytė pasakojo, jog tuomet sumanyta prieš sankcijas Astravui pasisakančiai šaliai pasiūlyti, kad Lietuva atsisakytų reikalavimo dėl sankcijų trąšoms, jei ši šalis pakeistų poziciją dėl Astravo branduolinei jėgainei, bet minties atsisakyta paaiškėjus, kad minėta šalis savo griežtos nuostatos dėl Astravo nekeis.
A. Skaisgirytė taip pat teigė, kad Prezidentūros ir URM nesutarimai dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms yra sureikšminami, o išties pozicijos išsiskyrė ne esminiais klausimais, bet dėl taktikos.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.
Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metu Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Prezidentūros atstovai taip pat išsakė poziciją, kad prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai.
Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.
Naujienų portalas „Delfi“ citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, viename iš jų buvo plačiausiai nuskambėjusi frazė „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aukščiausi šalies pareigūnai dalyvauja NATO viršūnių susitikime
Prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieši Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pirmadienį-trečiadien...
-
Seimo komitetas spręs dėl nacionalinio transliuotojo finansavimo
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį ketina apsispręsti dėl jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvos keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį. ...
-
Siūloma priimti senjorams skirtą įstatymą: aktualu tiems, kuriems yra 60 ir daugiau metų9
Siekiant efektyviau spręsti problemas, su kuriomis susiduria senjorai, Seimui siūloma priimti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Jį parengė pernai birželio mėnesį Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadova...
-
V. Landsbergis sako, kad I. Šimonytė labiausiai tiktų vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose4
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad premjerė Ingrida Šimonytė labiausiai tiktų vesti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą rudenį vyksiančiuose parlamen...
-
V. Landsbergis: ir valstybės vaizdelis negerėja54
Vėluodama pateikti kandidatą į eurokomisarus, Lietuva neatrodo rimtai, teigia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. ...
-
V. Uspaskich sugrįžimą į partiją sieja ir su asmeniniais interesais13
Nors į Darbo partiją sugrįžęs Viktoras Uspaskich dar neatskleidžia, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose, parlamento koridoriuose jau kalbama, kad kadenciją baigiantis europarlamentaras sieks mandato Seime. Svarstoma, jog dėl Seimo nario posto...
-
L. Kasčiūnas: aš turiu pakartoti savo „atkaltą“ mantrą8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako neatmetantis galimybės varžytis dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto. ...
-
D. Grybauskaitė apie Lietuvos kandidatūrą į EK: vėluojame, geriausi postai jau išdalinti37
Šalyje vis dar vykstant diskusijoms, kas galėtų tapti kandidatu į Europos Komisiją (EK), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva primti sprendimus jau pavėlavo, mat geriausi postai jau išdalinti. ...
-
Baltijos šalys NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą
Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai. ...
-
G. Nausėda: Estijos premjerės tapimas ES užsienio politikos įgaliotine – visų mūsų sėkmė8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas Estijos premjerę Kala Kallas skirti naująja Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotine leis ne tik atstovauti „baltiškąjį naratyvą“ dėl karo Ukrainoje, bet ir ieškoti...