„Mes, kaip žinia, atgaivinome dvišalę Vyriausybės ir savivaldybių komisiją. Ir per tą formatą esame sutarę kitokį konstitucinio įstatymo pakeitimą, kuris tiesą sakant savivaldybėms yra palankesnis“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime atsakinėdama į parlamentarų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak premjerės, išvada dėl Prezidentūros iniciatyvos bus pateikta gegužės arba birželio mėnesį, kartu su Seimui teikiamu Vyriausybės siūlomu projekto variantu.

Per tą formatą esame sutarę kitokį konstitucinio įstatymo pakeitimą, kuris tiesą sakant savivaldybėms yra palankesnis.

„Mes pateikdami išvadas dėl ekscelencijos prezidento projekto, pateiksime dar ir savo projektą, kuris savivaldybėms šiaip suteikia daugiau laisvės prisiimti skolinius įsipareigojimus europinių ir kitos tarptautinės paramos projektų finansavimui“, – tikino I. Šimonytė.

P. Mačiulis: susidaro įspūdis, kad Vyriausybė „marinuoja“ iniciatyvą

Prezidentas Gitanas Nausėda dar gruodžio mėnesį Seimui pateikė Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, dėl kurių Vyriausybė vis dar nepateikė savo išvados, atkreipia dėmesį šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis. Todėl, pasak jo, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šią prezidento iniciatyvą „marinuoja“.

„Prezidentas gruodžio mėnesį registravo fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimus, kurie yra registruoti ir pristatyti Seime, tačiau iki šiol nėra Vyriausybės išvados. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė marinuoja šią iniciatyvą, nes kol nėra Vyriausybės iniciatyvos klausimas negali būti sprendžiamas Seime“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė P. Mačiulis.

ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seimo plenariniame posėdyje pateiktos Prezidentūros inicijuotos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Projektą pateikimo metu palaikė visi 128 balsavime dalyvavę parlamentarai.

Šia iniciatyva šalies vadovas Gitanas Nausėda siekia atverti didesnes galimybes savivaldai atlikti pažangias investicijas Lietuvos regionuose. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pabrėžė, kad lankstesnės skolinimosi sąlygos leis savivaldai investuoti į skaitmeninimą, klimato kaitos stabdymo ir kitus tarptautinius bei Europos Sąjungos projektus.

Pasak prezidento patarėjo, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktu tyrimu, Lietuvoje savivaldybės neturi galimybių finansuoti investicijas pasiskolintomis lėšomis dėl griežtos subalansuoto vietos valdžios biudžeto taisyklės. Jis akcentavo, kad lengvesnės skolinimosi galimybės būtų sudaromos tik tuomet, kai būtų siekiama gauti tarptautinių ar ES projektų paramą.

Seimui priėmus projektą, jis įsigaliotų 2023 metais.

Dėl šios iniciatyvos buvo sutarta dar 2020 m. rugsėjį, kuomet šalies vadovo inicijuotame Regionų forume parlamentinių partijų vadovai pasirašė memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo didinimo.