- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradės nagrinėti Regionų partijos skundą dėl politinių organizacijų finansavimo tvarkos.
Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Regionų partija prašo KT įvertinti Politinių partijų įstatymo 2018 metų lapkričio 15 dienos redakcijos nuostatas, numačiusias valstybės dotacijos skyrimo tvarką naujai susikūrusioms ir Seimo rinkimuose dar nedalyvavusioms, bet frakciją parlamente turinčioms partijoms.
Pagal galiojantį Politinių organizacijų įstatymą, tokia galimybė gauti dotaciją bus panaikinta nuo 2025 metų sausio.
Regionų partijos teigimu, jos konstitucinės teisės buvo suvaržytos, 2020 metų lapkričio 5 dieną Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neskyrus partijai antrojo pusmečio valstybės dotacijos.
Tuomet VRK iš pradžių nusprendė skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (dabar Regionų partija – BNS) 225,8 tūkst. eurų dotaciją, bet sprendimą pakeitė ir išbraukė šią politinę jėgą iš dotacijas gaunančiųjų sąrašo.
VRK nariai atkreipė dėmesį, kad galimybė po rinkimų susikūrusiai parlamentinei partijai gauti dotaciją pagal frakcijos dydį numatyta tik iki artimiausių Seimo rinkimų, o tuo metu, 2020 metų lapkritį, nauji parlamento rinkimai buvo įvykę, Regionų partija juose dalyvavo. Todėl, VRK nuomone, jai dotacija turėjo būti jau skaičiuojama pagal rinkimų rezultatus.
Šį VRK sprendimą Regionų partija apskundė teismui. Politinės organizacijos teigimu, pagal nustatytą reguliavimą, ji neteko teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų už visus kalendorinius (biudžetinius) metus, kuriais baigiasi atitinkama Seimo kadencija.
Anot partijos, tokiu būdu pažeistas finansavimo nepertraukiamumas, jos teisėtas lūkestis gauti asignavimus partijos veiklai finansuoti keturis pusmečius po naujos partijos įregistravimo.
Tokius pačius argumentus Regionų partija pateikė ir KT.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų liepos 19 dienos nutartimi išaiškino, kad Lietuvos regionų partijai (buvusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai) skirtinas finansavimas turėjo būti skaičiuojamas ne už visą antrą 2020 metų pusmetį, o tik už laikotarpį iki pirmųjų jos Seimo rinkimų, tai yra iki 2020 metų spalio 11 dienos.
VRK apskaičiavo, kad minėtai politinei organizacijai priklauso beveik 126,4 tūkst. eurų už 103 dienas. Šios lėšos Regionų partijai pervestos šių metų balandį.
Konstituciniam Teismui politikai skundžia įstatymo normą, pagal kurią jiems skirta ne visa, o dalis valstybės dotacijos.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija įkurta 2018 metų kovą. Postūmiu naujos partijos kūrimui tapo 2017 metais įvykęs skilimas motininėje Socialdemokratų partijoje, kai jos pirmininku buvo išrinktas Gintautas Paluckas. Pastarasis, kritikuodamas partnerių neveiklumą, inicijavo partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“.
Tačiau tokiam partijos sprendimui tuo metu nepritarė dalis įtakingų jos senbuvių, jie pasitraukė iš partijos gretų, įkūrė atskirą Socialdemokratų darbo frakciją Seime ir pasirašė frakcijų koalicijos sutartį su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
Per 2020 metų Seimo rinkimus ši partija gavo 3,7 proc. rinkėjų balsų. 2021 metų liepą Lietuvos socialdemokratų darbo partija pakeitė pavadinimą į Lietuvos regionų partiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis: matau, kad Skvernelis nerimsta42
Nešventiškos Kalėdų išvakarės vos pradėjusioje dirbti koalicijoje. Remigijus Žemaitaitis grasina, kad jo nepaskyrus į Seimo vadovybę, Seimo Pirmininko postą reikėtų atimti ir iš Sauliaus Skvernelio. Šis ragina susik...
-
Jei ne Šimonytė, tai kas?21
Konservatoriai prieš didžiąsias metų šventes sulaukė nemalonių naujienų. Ekspremjerė Ingrida Šimonytė, laikyta pagrindine kandidate į partijos pirmininkes, paskelbė nesieksianti šio posto ir atsitrauksianti į užkulisius....
-
Politologai: Šimonytės sprendimas gali lemti krizę dešiniajame partijos flange16
Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio...
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto18
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus81
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Su Nyderlandų kolega susitikęs Paluckas vylėsi, kad NATO sutars dėl 3 proc. BVP gynybai10
Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu (Diku Šhofu) susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finan...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus32
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka3
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...