Prieš atgaunant nepriklausomybę Lietuvoje buvo 220 tūkstančių komunistų partijos narių. Pajutę artėjančias politines permainas, daugelis jų staiga atsiribojo nuo bolševizmo doktrinų – vieni tapo aršiais laisvos šalies patriotais, kiti net prisijungė prie dešiniųjų partijų. Ir tik pavieniai išdrįso viešai išpažinti savo praeities nuodėmes prieš valstybę ir jos žmones.

Nugrimzdo į nežinią

Šiandien Lietuvos komunistų partija oficialiai yra uždrausta. Tačiau apie 150 tūkst. mūsų šalies komunistų, prasidėjus 1990-ųjų įvykiams Lietuvoje, taip niekada ir neatsisakė savo narystės partijoje, kuri tiesiogiai prisidėjo prie nusikaltimų žmogiškumui.

"Lietuvoje prieš nepriklausomybės atkūrimą buvo apie 220 tūkst. komunistų. Tuos skaičius mes tiksliai žinome, nes nariai perregistravo narystę ir nepasiėmė naujų partinių bilietų. Taigi Lietuvos komunistai 1989–1990 m. išsiskirstė. Du trečdaliai išėjo, nepalikdami jokių galų, o likusieji prisijungė prie kitų politinių jėgų", – pasakojo istorikas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.

1989 m. Lietuvos komunistų partija skilo, dalis jų atsiskyrė nuo TSKP. 1990 m. gruodžio 8 d. LKP suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija.

"Po skilimo TSKP paskelbė, kad jie turi 20 tūkst. narių. Algirdo Brazausko "atskilėliai" pareiškė, kad pas juos – 40 tūkst. narių. Tačiau, kurgi dingo likusieji dar du trečdaliai komunistų? Manome, jog jie tiesiog ignoravo permainas ir liko pasyvūs", – įsitikinęs A.Anušauskas.

Dievobaimingi ateistai

Istorikas A.Anušauskas pasakojo, kad realią situaciją, kas buvo statistinis komunistas, atskleidė 1989-ųjų apklausa, kurią atliko LKP Vilniaus komitetas.

"Paaiškėjo daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, kad ateistinėje partijoje kas antras asmuo yra tikintis. Vadinasi, žmonės į Komunistų partiją stojo dėl karjeros ar turėjo kitų lūkesčių, nors nepriklausė nomenklatūrai. Prasidėjus politinėms permainoms, jie tiesiog atsisakė šitos naštos ir dingo iš akiračio", – teigė LKP veiklą tyrinėjęs A.Anušauskas.

Esą dėl TSKP narių viskas aišku – partija iširo, didelė dalis iš Lietuvos emigravo, kai kurie visam laikui, kiti – tik laikinai. Ypač daug komunistų iš šalies pasitraukė kartu su sovietų kariuomene, nes rusakalbių kariškių čia buvo 130 tūkst., beveik visi jie – komunistai.

Geresnio gyvenimo garantas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius teigė, jog kai pokaryje žmonės buvo laužomi fiziškai ir dvasiškai, jie stengėsi išlikti, galbūt todėl dauguma ir nuėjo konformizmo keliu, tai yra tapo komunistais.

"Juk partinis bilietas anais nepritekliaus laikais ne veltui buvo vadinamas duonos kortele. Ne partijos nariams buvo užkirsti keliai daryti karjerą, išvažiuoti bent į socialistinio lagerio šalis", – dėstė S.Karalius.

Esą kito kelio geriau gyventi nebuvo, todėl dauguma stojo į Komunistų partiją.

Manoma, kad idėjinių komunistų Lietuvoje buvo nedaug. Paradoksalu, bet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus neturi nė vieno Komunistų partijos bilieto.

"Buvo metas, kai žmonės sovietinius karinius bilietus, apdovanojimus, pasus pamovė gatvėse ant smaigų. Mes tuos dokumentus parsivežėme į muziejų, tačiau tarp jų neradome nė vieno partinio bilieto. Gal nepatogu rodyti tokį dokumentą, o kai kurie gal yra ištikimi senoms idėjoms", – svarstė S.Karalius.

Prisitaikėliai dirbo Lietuvai?

Istoriko A.Anušausko teigimu, konformizmas padėjo lietuviams užimti aukštas pareigas Tarybų Lietuvoje. Tačiau esą komiškai skamba A.Brazausko frazė, kad jie ir tada "dirbo Lietuvai".

"Manau, pirmiausia jie dirbo sau. Lietuva čia niekuo dėta. Taip jau objektyviai susiklostė, kad jie užėmė svarbius valstybinius postus, pataikavo Maskvai. O vėliau turėjo neprastas startines pozicijas, susiklosčius naujoms politinėms aplinkybėms", – konstatavo A.Anušauskas.

Istorikas dienraščiui teigė, kad po politinių permainų mažiausiai melavo A.Brazauskas. Jis, koks buvo, toks ir liko. Jam pavykdavo prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, – pasikeitus politinėms aplinkybėms, jis susirado sau naują nišą. Tai buvo lankstus, visiems tinkantis politikas.

Pasak A.Anušausko, tarp KGB dokumentų jam pavyko rasti įvairių scenarijų ir projektų 1990-ųjų įvykiams Lietuvoje užkardyti. Dokumentuose siūloma, jei reikės su kuo nors derėtis, tai tik ne su M.Burokevičiumi, bet su A.Brazausku, būtent jį ketino kelti į valdžios viršūnę, nes šis politikas turėjo pasitikėjimą visuomenėje. Tokių planų jo atžvilgiu pats A.Brazauskas galėjo ir nežinoti.

Pasak parlamentaro, yra ir daugiau žmonių, kurių pažiūros per pastaruosius 25 metus nepasikeitė ir jie vis dar tiki senos tvarkos "tobulumu".

"Gyvenimas keitėsi, aplinka keitėsi, viskas pasikeitė, bet ne tų žmonių įsitikinimai. Jų pažiūros tarsi užkoduotos, ir tai suprantama. Pavyzdžiui, sovietų saugumiečiai, visi – komunistai, buvo parinkti pagal tam tikrą specifinį asmenybės tipą. Jie per daug ir nesistengė galvoti, nes jiems taip buvo patogu", – įsitikinęs A.Anušauskas.