„Artimiausiu metu. (...) Mano laikas suskaičiuotas, turiu viską sutvarkyti“, – po trečiadienį vykusio Valstybės gynybos posėdžio (VGT) žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Ministras pridūrė, kad vėliausiai klausimą tikisi išspręsti iki kadencijos pabaigos.

Pasak jo, klausimas šiame VGT posėdyje aptartas nebuvo.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusių metų rugsėjį kreipėsi į VGT narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tačiau VGT tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti.

Prezidentūros atstovai teigė, kad šiuo klausimu trūksta ekspertų vertinimų, sąjungininkų požiūrio, o pasitraukimas iš konvencijos gali pakenkti šalies prestižui.

KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. Ministerijos teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.

Pasirašyti kontraktai dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas sako, kad trečiadienį pasirašyti kontrmobilumo priemonių įsigijimo kontraktai. Pasak jo, įranga į Lietuvos pasienyje rengiamus fortus bus vežama jau šią vasarą.

„Šiandien sudaryti kontraktai dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo, vasarą jos pradės važiuoti į mūsų 28 kontrmobilumo parkus“, – žurnalistams po VGT posėdžio trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Visą Lietuvos gynybos linijos koncepciją pristatysime liepos mėnesį.

„Visą Lietuvos gynybos linijos koncepciją pristatysime liepos mėnesį“, – pridūrė ministras.

Kontrmobilumo priemonių įrengimas Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija yra bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos koncepcijos – Baltijos gynybos linijos – dalis.

Dėl pastarojo projekto Baltijos šalių ministrai ketinimų protokolą dar sausį. Juo sutarta dėl bendradarbiavimo stiprinimo vystant kontrmobilumo priemones prie rytinės NATO sienos.

L. Kasčiūnas teigiamai vertina naująjį NATO vadovą M. Rutte

L. Kasčiūnas teigiamai vertina naujai NATO generaliniu sekretoriumi paskirtą buvusį Nyderlandų premjerą Marką Rutte. Ministras neabejoja, kad nepaisant anksčiau šiam politikui išsakytos kritikos dėl jo nuolaidžiavimo Rusijai, Lietuvai puikiai seksis bendradarbiauti su naujuoju Aljanso vadovu.

„Teigiamai vertinu. Daug kas kažkada kažką turėjo galvoje prieš karą (...), bet dabar iš jo laikysenos atrodo, kad viskas bus tvarkoje – bus geras NATO sekretorius“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė L. Kasčiūnas.

„Neabejoju, kad bus puikus vadovas, atsižvelgs į visus rytinio flango interesus, jautrumus ir poreikius. Manau, kad puikiai dirbsime kartu“, – sakė ministras.

L. Kasčiūnas akcentuoja, kad dėl nuolaidžiavimo Rusijai tarptautinėje erdvėje kritikuotas M. Rutte šiuo metu Rusijos atžvilgiu turi kur kas griežtesnę poziciją.

„Viskas išmokstama ir viskas labai greitai įsisavinama. Daug kas kažkada turėjo kažkokių iliuzijų dėl Rusijos, (...) bet dabar (...), manau, su moraliniu kompasu viskas gerai“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras M. Rutte trečiadienį oficialiai paskirtas naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi. Jis spalio pradžioje pakeis norvegą Jensą Stoltenbergą, pranešė Aljansas po 32 NATO valstybių nuolatinių atstovų posėdžio.

M. Rutte kadencija pradžioje truks ketverius metus. J. Stoltenbergas Aljansui vadovavo dešimtmetį.

M. Rutte beveik 14 metų buvo Nyderlandų premjeras. 2023 m. vasarą žlugo jo centro dešinioji vyriausybė ir jis paskelbė, kad trauksis iš politikos. Tai, kad M. Rutte turėtų tapti J. Stoltenbergo įpėdiniu, buvo kalbama jau seniai.

J. Stoltenbergo kadencija formaliai turėjo baigtis jau praėjusį rudenį. Jis norėjo tada tapti Norvegijos centrinio banko vadovu. Kadencija buvo pratęsta dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Praėjusiais metais pasigirdus kalboms, kad M. Rutte gali būti siūlomas užimti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, politikas buvo kritikuojamas dėl nuolaidžiavimo Rusijai gamtinių dujų klausimais.