„Tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia. Tai sukuria situacijas, kai moteris, kurios vyro pavardė yra, tarkime, Tyla, turi vadintis Tyliene arba Tyle, tačiau negali būti Tyla. Susidaro nelogiškumas, kai mūsų pavardžių darybos taisyklės neleidžia moteriai turėti moteriškos giminės žodžio kaip pavardės“, – pranešime teigė parlamentarė.

Ji siūloma Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Susidaro nelogiškumas, kai mūsų pavardžių darybos taisyklės neleidžia moteriai turėti moteriškos giminės žodžio kaip pavardės.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.

Dabar jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Tokiu būdu priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Anot I. Pakarklytės, dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, pavyzdžiui, Dirsė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar -ia.

„Tai sukuria skirtingas sąlygas moterims turėti tokią pačią pavardę kaip ir jų vyras, nepaisant to, kad ir vienu, ir kitu atveju, vyro pavardė yra moteriškos giminės“, – teigė ji.

I. Pakarklytė tikino ne kartą sulaukusi kreipimųsi dėl galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a iš pačių moterų, todėl, pabrėžia ji, būtina atsižvelgti į visuomenės išsakomus poreikius bei suprasti, jog kalba ir istorija keičiasi.

Sausį VLKK pranešė neketinanti plėsti moterų pavardžių rašybos būdų ir įteisinti moteriškos pavardės su galūne -a rašybos, bet sakė neuždaranti durų svarstymams, jei atsirastų daugiau kultūrinių argumentų.

Kalbos komisijos teigimu, nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų.

VLKK tuomet Seimo narei atsakė, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, ir tai yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai, todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma.