Rusijos televizijos kanalais, bent kartą per dieną naudojosi 61 proc. žiūrovų. Palyginimui lietuviška televizija buvo žiūrima maždaug du kartus rečiau – nacionalinis transliuotojas 31 proc., visos kitos televizijos kartu sudėjus 33 proc. 

Iškalbingi skaičiai, vertinant išgirstą informaciją: kad dėl konflikto su Ukraina kalta Rusija manė 16 proc. nelietuvių ir 55 proc. lietuvių, kad kaltė tenka Ukrainai galvojo 26 proc. nelietuvių ir tik 10 lietuvių. Kad konflikto kaltininkas ES ir NATO manė 23 proc. nelietuvių ir tik 7 proc. lietuvių. Todėl labai svarbia alternatyva specialistai laiko Lietuvos sprendimą pietrytiniuose rajonuose, kur gyvena daug lenkų tautybės žmonių, retransliuoti  3 Lenkijos televizijos kanalus.

Pasak jų, net ne taip svarbu, kad bus retransliuojamas valdančiuosius remiančio visuomeninio transliuotojo „TVP Info“ kanalas, vis tiek tai bus labai svarbi alternatyva, žiūrintiems tik Kremliaus kontroliuojamą televiziją.

Bet aš turiu palyginimą, nes turiu lenkiškus kanalus visokiausių ir vyriausybinių, ir privačių televizijų, kur nuomonės skiriasi. Tada galima kažkaip spręsti, kitą supratimą turėti apie šitą politiką.

Vilniaus rajone gyvenantis Valdemaras, kad galėtų žiūrėti lenkiškus televizijos kanalus, įsirengė palydovinę televiziją ir kas mėnesį už tai moka 12 eurų. Lietuviškus jis sako žiūrintis tik internetu, o lenkiški kanalai jam svarbu, nes jo žmona lenkė, be to nori kad ir vaikai žiūrėtų lenkišką televiziją. Kremliaus kontroliuojamų televizijos kanalų, jis sako nežiūrintis. 

„Man jie nereikalingi. Nors rusiškai kalbam, suprantam vienas kitą. Aš nežiūriu. Kokią internete išskaitysiu informaciją rusišką, man šito užtenka. Bet aš turiu palyginimą, nes turiu lenkiškus kanalus visokiausių ir vyriausybinių, ir privačių televizijų, kur nuomonės skiriasi. Tada galima kažkaip spręsti, kitą supratimą turėti apie šitą politiką“, – sakė Valdemaras Gedris.

Tiesa Valdemaras – labiau išimtis. Dar pernai Rytų Europos Studijų centro užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvoje gyvenančių lenkų ir rusų kasdien, ar kelis kartus per savaitę žiūri rusiškus kanalus, tad jie labiau linkę palaikyti Rusijos užsienio politiką ir Krymo aneksiją. 

Ir kone 70 proc.  Lietuvoje gyvenančių lenkų bei rusų patinka Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis labiau patinka nei Lietuvos lyderiai, o net dešimtadalis apklaustų Lietuvos lenkų net nežino, kad Andžejus Duda – Lenkijos prezidentas.

„Pirmiausias dalykas, kuris nustebino, tai kad tiek rusų, tiek lenkų tautinė mažuma geopolitiškai yra labai smarkiai orientuota į rytus. To nebuvo tikėtasi iš anksto. Galima buvo daryti prielaidas, bet turint omenyje Lenkijos, kaip valstybės geopolitinę orientaciją, iš tautinės mažumos buvo tikėtasi, kad bus kažkas panašaus, o buvo visiškai priešingai“, – teigė Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas.

Analitiko teigimu, svarbiausios to priežastys – nostalgija Sovietų Sąjungai ir tik Kremliaus kontroliuojamų televizijos kanalų žiūrėjimas. Tiesa, Lietuvos lenkų frakcijos Seime vadovė čia neįžvelgia problemos – esą Rusijos propaganda Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas ir lietuvius veikia vienodai.

„Nereikia skirstyti į tautybes. Visi pasirenka kas ką žiūrėti ir tokia galimybė yra. Paketai parduodami Lietuvoje retransliuojamų kanalų ir kiekvienas pasirenka ką žiūrėti“, – tvirtino Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pirmininkė Rita Tamašunienė

Tik pagrįsti to tyrimais ji negalėjo. Kad pasirinkimas Lietuvoje gyvenantiems lenkams būtų didesnis, nuo vasario Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių miestų ir rajonų gyventojams turėtų būti transliuojami „TVP Info“, „Kino Polska International“, „Kino Polska Muzyka International“ kanalai. Vėliau neatmetama, kad kanalų gali daugėti. Šiuo metu nemokamai galima matyti tik „TV Polonia“. Lenkų diskusijų klubo vadovas pripažįsta, kad jau kelis dešimtmečius, tie kurie nemato lenkiškų kanalų – žiūri rusiškus ir jis tiki, kad naujų kanalų transliavimas bus alternatyva.

„Lenkiški kanalai bent jau pasėtų tam tikram žmonių ratui abejones, tai ką jie mato rusiškuose kanaluose, nes, tarkim, tiek Vilniaus rajono, tiek Šalčininkų gyventojai, ypač tie, kurie gyvena arčiau pasienio, turi galimybes matyti tik rusų kanalus transliuojamus iš Baltarusijos. Ta dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, kurie nesupranta lietuviškai, arba nelabai gerai supranta, jie net neturi alternatyvos. Ir natūralu, kad lenkiški kanalai turėtų prisidėti, kad žmonės kritiškiau galėtų žiūrėti į tai, ką mato“, – pripažino Lenkų diskusijų klubo pirmininkas Gžegož Miloševič.

Kad žiūrėtų kritiškiau, analitikų teigimu, reikės ne vienų metų. Tačiau dėl naujų lenkiškų kanalų transliacijų, Valdemaras palydovinės televizijos neketina atsisakyti. Jis sako nesuprantantis, kodėl bus transliuojama Lenkijos valdančiuosius remiančio visuomeninio transliuotojo „TVP Info“ kanalas. Varšuva buvo sulaukusi kritikos dėl per didelės transliuotojo kontrolės.

„Man labai patinka, kai į privačias ateina politikai kalbėti, tai iš karto jaučiasi, kur į vyriausybinę ateina. Ten liepta, kaip kalbėti su politikais. Jei dabar yra Kačinskis, tai negali eiti prieš Kačinskį, nes gali darbą pralošti. Kodėl į „Polsat“ mažai kada ateina Kačinskis, tik išsiunčia kitus žmonės? Nes ten privati, jie sako tai, ką nori sužinoti, o ne tą, ką liepta“, – teigė V. Gedris.

Lietuvos vyriausybės atstovų teigimu, ne visus kanalus retransliuoti Lietuvoje galima dėl techninių ir teisinių dalykų. Be to, esą, jei „TVP Info“, kino ir muzikos kanalų niekas nežiūrės, juos bus galima pakeisti kitais. Retransliavimui metams skiriami 350 tūkst. eurų.

„Pagrinde trys kanalai, kuriuos siūlyčiau, tai būtų „Polsat“, TVP1 ir TVN. Tai būtent trys kanalai. Dvi privačios, viena vyriausybinė. Kur būtų galima žiūrėti, nuomones tikrinti tarp šių trijų. „TVP Info“ – tai kanalas pririštas prie vyriausybės, čia politinis kanalas, kaip aš vadinu. Valdo vyriausybė šitą kanalą, tai nebūtų net kur pažiūrėti ar čia tiesą kala, ar ne“, – pasakojo V. Gedris.

Nepaisant to, jis sutinka, kad ir „TVP Info“ geriau nei nieko.

„Paveiktų, nes galėtų žiūrėti tada lenkiškus [kanalus] tikrai žiūrėtų. Nes mano tėvas būna ateina ir sako „ lenkiška, parodyk kas ten Lenkijoje vyksta, ar ką Lenkijoje kalba apie užsienį“. Jis ieško informacijos. O jei neturi ką žiūrėti, žiūri, ką pagauna – tai rusiškus kanalus“, – sakė V. Gedris.

Tiesa, Valdemaras, kaip ir analitikai pabrėžia, kad svarbu ne tik alternatyvi televizija. Norint ištraukti žmones iš rusiškos informacinės erdvės, reikia galvoti ir apie švietimą, mažinti socialinę atskirtį. 

Plačiau apie tai – reportaže.