Siūlomu pakeitimu neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizų pajamų, bet šie asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais augo BVP.  

Komitetas pritarė, kad LRT finansavimo „grindys“ negalėtų pažemėti labiau nei vidutiniškai LRT biudžetas siektų trejus paskutinius metus.  

Komitetas taip pat siūlo, kad kiekvienais metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai, palyginti su praėjusiais metais, negalėtų didėti labiau negu užpraeitų metų šalies BVP to meto kainomis.

Už tokius siūlymus balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš du.

M. Lingės teigimu, LRT finansavimo pakeitimai būtini, kad ateityje LRT finansavimui nebūtų daroma politinės įtakos.

„Norime pasiūlyti tokias sąlygas, kad kokie bebūtų priimti sprendimai, jie nebebūtų kaitaliojami ir būtų aiškiai susitarta, kuo pagrįstas augimas“, – kalbėjo BFK pirmininkas.

LRT priešinasi

M. Lingė pasiūlė keisti LRT finansavimo modelį kitais metais smarkiai išaugsiant akcizams. Jie didinami norint pasiekti 3 proc. BVP gynybos finansavimą.

Tačiau nacionalinis transliuotojams BFK paremtai finansinavimo formulei nepritaria.

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komitete pabrėžė, kad įstaigos finansavimą sieti su BVP „yra blogai“, nes, pavyzdžiui, faktinės infliacijos metu LRT biudžetas mažėtų.

„LRT finansavimo ribojimas atsitiktine tvarka parinktais ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, BVP, prieštarauja Konstitucijai ir griaunamas nusistovėjęs pasiteisinęs modelis, kuris buvo laikomas pavyzdiniu ir nebelieka prognozuojamumo“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT finansavimo ribojimas atsitiktine tvarka parinktais ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, BVP, prieštarauja Konstitucijai ir griaunamas nusistovėjęs pasiteisinęs modelis (...)

 

„Nominalus BVP nėra koreguojamas atsižvelgiant į infliaciją ir kainų pokyčius. Dėl to galėtų trikti finansavimo užtikrinimas. Faktinės infliacijos metu LRT finansavimas gali mažėti. BVP yra nevienareikšmis rodiklis, apskaičiuojamas keliais skirtingais būdais, naudojant skirtingas metodologijas ir kasmet tikslinamas (...) BVP formulės yra keičiamos ir jis perskaičiuojamas už praeitį, o tuo tarpu surinkti GPM ir akcizai yra konkretūs skaičiai“, – kalbėjo LRT vadovė.

Pasak jos, įrengti slėptuves, pasirengti rezerviniams transliavimams, korespondentų punktų užsienyje steigimui, archyvų kopijų iškėlimui iki 2032 metų LRT papildomai reikėtų 14 mln. eurų.

LRT tarybos narys Jonas Staselis teigė, jog finansavimo modelio keitimas būtų didelis „smūgis šalies demokratijai“, o įstaiga vėl taptų „valstybine televizija“.

„Užsienio organizacijos stebi ne tik priimamus teisės aktus, bet ir kaip dėl jų vyksta diskusijos“, – sakė J. Staselis.   

LRT tarybos vicepirmininkė Irena Vaišvilaitė BVP pavadino neobjektyviu rodikliu.

„Nemenkinčiau šito dydžio, nes juo paremtas valstybės biudžeto rengimas“, – pareiškė M. Lingė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė siūlė LRT skiriamą valstybės pajamų iš akcizų dalį sumažinti nuo 1,3 iki 1,2 proc., bet daugiau LRT finansavimo modelio nekeisti, tačiau Seimo BFK tam nepritarė.

Taikytų nuo 2026-ųjų

M. Lingei palyginus LRT biudžeto ir jo augimo tempus su LNK (2022 metų pajamos – 33,4 mln. eurų) bei TV3 (2023 metų pajamos – 30,2 mln. eurų) televizijų, LRT vadovė pareiškė, kad jų finansavimo lyginti negalima, nes skiriasi kanalų misija.

„Čia nelygintini dalykai. Komercinei televizijai nereikia transliuoti nei mišių, nei Dainų švenčių. Ji turinio kuria daug mažiau, daug mažiau įsipareigojimų vykdo, todėl ir jos biudžetai mažesni“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Tuo metu I. Vaišvilaitė teigė, jog LRT komercinių pajamų gauna iš sporto varžybų transliavimo. M. Lingės teigimu, LRT iš komercinės reklamos pernai gavo 1,5 mln. eurų.

Konservatorė Liudvika Pociūnienė siekį keisti LRT finansavimo modelį pavadino grubia politine klaida. Pasak jos, gaila, kad į klausimo nagrinėjimą neįtrauktas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

„LRT laiko platų frontą hibridiniame kare“, – teigė parlamentarė. 

Už M. Lingės pasiūlymą balsavę BFK nariai svarstomu klausimu nepasisakė.

Jei Seimas pritartų svarstomoms pataisoms, jos įsigaliotų 2026-aisiais ir būtų taikomas apskaičiuojant ir skiriant LRT biudžeto asignavimus tiems patiems metams ir vėliau.

Šiemet valstybės asignavimai LRT sudarys apie 72,9 mln. eurų. Dabar įstatymas numato, kad LRT biudžetas neturi būti mažesnis už 2019 metais skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Tada jie siekė beveik 41,7 mln. eurų.