- Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia matanti poreikį diskutuoti apie galimybę atnaujinti partijų susitarimą dėl švietimo politikos Lietuvoje.
„Kažkuriuo metu (reiktų diskutuoti – BNS). Aš buvau kažkada gavusi šį klausimą ir sakiau, kad artimiausiu metu neplanuojame“, – trečiadienį Seime sakė politikė.
Taip ji kalbėjo apžvelgdama prieš trejus metus pasirašyto susitarimo rezultatus. Nacionalinį susitarimą dėl švietimo parlamentinių partijų vadovai pasirašė 2021 metų rugsėjo 1 dieną.
Anot ministrės, per šį laiką pasiektas partijų susitarime numatytas įsipareigojimas dėl mokytojų atlyginimų augimo, įgyvendinta didelė dalis ir kitų sutartų uždavinių
„Jau nemažai yra pasiekta dalykų iš to susitarimo, tai nesakau, kad yra žūtbūtinė ir tikrai reikalinga ta didesnė peržiūra, bet manau, kad tikrai apie tai verta padiskutuoti“, – teigė ji.
Partijų susitarimas dėl švietimo apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.
Jame įsipareigojama didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Turbūt esminis susitarimo klausimas buvo atlygio didinimo tempas ir prie kokio rodiklio mes jį pririšam“, – akcentavo ministrė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, jog pinigų kiekis, reikalingas pakelti mokytojų atlygį iki 130 proc. VDU yra skirtas, tačiau dėl individualių atvejų jis gali varijuoti.
„Apskritai kelčiau klausimą, ar nereikia bandyti ieškoti kitų dydžių, prie ko prisirišti, kad tas kilimas būtų aiškesnis“, – akcentavo ji.
Susitarime taip pat numatoma, kad iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvaus ikimokyklinio ugdymo programoje, o tais pačiais metais 35 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų turės įgiję profesinio mokymo kvalifikaciją.
Jį įgyvendinus švietimui kasmet turi būti skiriama 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Susitarimą pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Dvi pastarosios vėliau skelbė iš susitarimo pasitraukusios.
„Tai, kad kalbėdavo kai kurių partijų atstovai viešumoje, kad jie pasitraukia, tai viena, bet tokių formalių pasitraukimų jų lyg ir nėra“, – kalbėjo ministrė paklausta, kiek politinių jėgų vis dar yra susitarime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma keisti Pasaulio lietuvių apygardos sudarymo tvarką5
Pasaulio lietuvių apygardoje parlamentarės mandato antrame rinkimų ture sieksianti Seimo narė Aušrine Armonaitė siūlo keisti jos formavimo tvarką. Sudarant šią užsienio lietuviams skirtą apygardą ji siūlo remtis ne balsavusių, o užs...
-
V. Uspaskichas jaučiasi laimėjęs Seimo rinkimus: dėl Darbo partijos likimo bus sprendžiama lapkritį7
Vasarą Darbo partijai vadovauti dar kartą grįžęs Viktoras Uspaskichas nesureikšmina prasto jo vesto „Taikos koalicijos“ sąrašo pasirodymo Seimo rinkimuose. Teisėsaugos akiratyje atsidūrusio bei „darbiečiams“ perga...
-
Pasaulio lietuvių apygardoje prireiks antrojo rinkimų turo: varžysis A. Armonaitė ir D. Asanavičiūtė10
Suskaičiavus paštu keliavusius rinkėjų balsus paaiškėjo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje prireiks antrojo Seimo rinkimų turo, kuriame susirungs Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių ...
-
Suskaičiuoti Pasaulio lietuvių balsai: paaiškėjo, ar „valstiečiai“ išsaugojo iškovotas vietas Seime39
Į sistemą suvedus visus paštu gautus užsienio lietuvių balsus, „valstiečiai“ išsaugojo daugiamandatėje iškovotas šešias vietas parlamente, šeštadienį rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK...
-
Baigus skaičiuoti užsienio lietuvių balsus, paaiškės „valstiečių“ mandatų likimas2
Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus užsienio lietuvių balsus, šeštadienį prieš vidurdienį paaiškės „valstiečių“ iškovotų mandatų likimas. ...
-
R. Žemaitaitis abejoja, ar V. Blinkevičiūtė eis į premjeres: yra socialdemokratų blaškymasis11
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė blaškosi tarp galimų koalicijos partnerių ir vargu ar imsis premjerės pareigų, sako „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. ...
-
VRK dar kartą perskaičiavus balsus, Panemunėje G. Skaistė varžysis su socialdemokratu19
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį perskaičiavus rinkėjų balsus vienmandatėje Panemunės apygardoje, į antrąjį rinkimų turą pateko konservatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir socialdemokratas Audrius Radvilavičius. ...
-
L. Kasčiūnas: Ukrainai teikiamai ginkluotei neturėtų būti jokių apribojimų ar suvaržymų
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Ukrainai teikiamai ginkluotei neturėtų būti taikomi jokie apribojimai ar suvaržymai. ...
-
Gyvena Kaune, o į Seimą turi rinkti rajono kandidatą9
Po pirmojo Seimo rinkimų turo dalis kauniečių liko nusivylę. Nors gyvena Aleksote, šiuose rinkimuose jie priskirti Garliavos apygardai, tad į Seimą turi deleguoti Kauno rajono kandidatą. ...
-
G. Landsbergis: ilgalaikis JAV karinis buvimas Baltijos šalyse – esminis saugumo garantas7
Baltijos Ministrų Taryba sutaria, kad Jungtinių Valstijų (JAV) karinis buvimas Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje – esminis saugumo garantas ir tvirtas Rusijos atgrasymas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...