Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako suprantanti tėvų, kurių vaikai dar negavo mokyklos, nerimą.
Siekiant įgyvendinti nacionalinio susitarimo dėl švietimo įsipareigojimus, Ministrų kabinetas papildomai skyrė beveik 32 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčio didinimui. Šiomis lėšomis mokytojų atlyginimai bus didinami nuo rugsėjo 1 d.
Tik užbaigę mokslo metus, mokytojai ir moksleiviai su nerimu laukia kitų. Ministerija pernai žadėjo atnaujinti dalį vadovėlių, tačiau jie mokyklų taip ir nepasiekė. Maža to, perspėjama, kad fizikos, chemijos, biologijos ir dalies matematikos vadovėlių nebus ir ateinančiais mokslo metais. Priežastis – beveik nėra kam vadovėlių rašyti.
Vis dažniau ne pačiais geriausiais žodžiais minint tradicinę švietimo sistemą, pasigirsta kalbų apie ugdymą šeimoje. Trijų vaikų mama Rūta Mazurkevičienė, turinti anglų kalbos pedagoginį išsilavinimą, tokį ugdymą taiko dviem savo vaikams – vienuolikmečiui Margiriui ir septynmečiui Skovydui.
Dėl įstatyme nustatytų skirtingų reikalavimų valstybinėms ir privačioms mokykloms bei galimo lygiateisiškumo principo pažeidimo 39 Seimo opozicinių frakcijų atstovai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).
Lyg švietimo sistemoje bėdų būtų maža, greitu metu teks susidurti su dar viena problema – mokytojų trūkumu. „Sodros“ duomenimis, švietimo sektoriuje kas ketvirtas dirbantysis yra apie 60-ies, o vidutinis švietimo darbuotojų amžius siekia 50 metų.
Ar po skandalo kritusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė gali grįžti į postą? Nepraėjo nė metai, kai konservatorei, dėl „čekiukų“ skandalo, teko trauktis. Tada ją pakeitė viceministras Gintautas Jakštas. Bet kalbama, kad šią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė J. Šiugždinienės pavardę vėl nuneš prezidentui. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis – ne prieš. Sako, kad „reputacinių aspektų“ galima rasti pas visus.