Nausėda su verslu aptars galimus didesnio gynybos finansavimo šaltinius

  • Teksto dydis:

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su šalies verslo asociacijų atstovais bei ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars galimus didesnio gynybos finansavimo šaltinius, BNS pranešė Prezidentūra.

G. Nausėda yra teigęs, kad sprendimas dėl bendrų europinių priemonių labiau finansuoti šalių gynybą priklausys nuo visų ES lyderių, tačiau kartu teigė nesantis optimistas, jog ES šalims pavyks susitarti dėl bendro skolinimosi gynybai, į tokią idėją skeptiškai žiūrint toliau nuo Rusijos esančioms Bendrijos narėms.

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau sakė, kad Vyriausybė pasistengs pasiekti reikalingą gynybos finansavimo lygį neaukodama kitų šalies ir visuomenės poreikių.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį sakė, kad valdantieji nėra parengę plano dėl ilgalaikio gynybos finansavimo. Jo teigimu, pirmiausia turi būti suplanuotos lėšos vienkartiniams pirkiniams, o tuomet – divizijos palaikymui.

BNS kalbinti ekonomistai anksčiau teigė, kad papildomų lėšų gynybai ieškoti būtų galima mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto. Anot jų, nuolatinių ir ilgalaikių lėšų gynybai būtų galima gauti iš dar neįsisavintų ir naujų Europos Sąjungos (ES) fondų, ekonomikos augimo, didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Valstybės gynimo tarybai sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti 5-6 proc. BVP.

Šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį lėšų poreikio bus galima užsitikrinti Europos Sąjungoje (ES) sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo. Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių