- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nesantis optimistas dėl to, jog Europos Sąjungos (ES) šalims pavyks susitarti dėl bendro skolinimosi gynybai, į tokią idėją skeptiškai žiūrint toliau nuo Rusijos esančioms Bendrijos narėms.
„Šioje vietoje matome į stabilumą arba į minimalų biudžeto deficitą orientuotų valstybių kitokį požiūrį, todėl šiandien dar pernelyg dideliu optimizmu šiuo klausimu nespinduliuočiau“, – po pirmadienį vykusio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimo visuomeniniam transliuotojui LRT sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, susitikime išsiskyrė Baltijos šalių ir Lenkijos bei nuo Rusijos nutolusių bloko šalių, kurios santūriau žiūri bendrą skolinimąsi gynybai, pozicijos.
Pasak G. Nausėdos, ES lyderiai susitikime kalbėjo apie bendro europinio skolinimosi instrumentus: „Galbūt prisimename tam tikrus finansinius instrumentus, kurie buvo sukurti dar pandemijos laikotarpiu arba dar anksčiau – 2008–2009 metų finansų krizės laikotarpiu.“
Kiek anksčiau pirmadienį G. Nausėda Briuselyje pabrėžė, jog būtina jau dabar priimti reikalingus sprendimus dėl gynybos finansavimo instrumentų ES lygiu, nelaukiant naujo daugiamečio Bendrijos biudžeto.
Jis kalbėjo, kad ES turėtų priimti sprendimus dėl bendro skolinimosi gynybos reikmėms, lankstesnio požiūrio į deficitą, kuomet šis susidaro dėl skolinimosi krašto apsaugai. Prezidentas taip pat pasisako už Europos investicijų banko mandato praplėtimą.
Bendro skolinimosi Lietuva siekia, norėdama sparčiau finansuoti gynybą. Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti kariuomenėje diviziją.
Baltiesiems rūmams sakant, kad NATO valstybės turėtų skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, kai kurios Europos šalys yra užsiminusios, kad tai būtų ekonominė našta, bet Aljanso rytiniame sparne esančios valstybės, tarp jų Lietuva, tokį tikslą vadina būtinybe.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...